Grupė astronomų tvirtina išaiškinę paslaptingą reiškinį, kuris beveik prieš 100 metų sukėlė milžinišką katastrofą atkampiame Sibiro regione prie Tunguskos upės. Ankstyvą 1908 m. birželio 30 d. rytą liudininkai ten išgirdo milžinišką sprogimą ir akinantį blyksnį. Išdegė ar buvo išvartyti tūkstančiai kvadratinių kilometrų miško.

   Mokslininkai visuomet įtarė, kad tai galėjo atsitikti dėl susidūrimo su kometa ar asteroidu, tačiau niekuomet nebuvo rastas tokio susidūrimo krateris ir jokie didesni nežemiško objekto fragmentai. Dabar italų grupė mano, kad jie išsiaiškino šią paslaptį. Jie ištyrė niekad iki tol neišverstus liudininkų parodymus, palygino juos su seisminių tyrimų duomenimis bei dar kartą nuodugniai ištyrė smūgio zoną. Visa tai leido tvirtinti, kad paslaptingasis objektas buvo mažo tankio asteroidas. Mokslininkai netgi mano galį nurodyti tą dangaus vietą, iš kurios objektas atkeliavo.

Katastrofos paliktus randus galima matyti dar ir šiandien.

   Tunguskoje būta sprogimo, prilygstančio 10-15 mln. tonų trinitrotoluolo užtaisui. Šioje retai gyvenamoje vietoje tuo metu buvo vos keli medžiotojai, todėl visiškai tikėtina, kad niekas nežuvo. Jeigu sprogimas būtų įvykęs kurioje nors Europos sostinėje, aukas tektų skaičiuoti šimtais tūkstančių.

   Liepsna sunaikino tūkstančius prie smūgio vietos augusių medžių. Atmosferoje smūgio banga apskriejo Žemę du kartus. Netgi praėjus dviems dienoms atmosferoje dar buvo tiek daug smulkių dulkių, kad naktį Londono gatvėse (už 10 000 km nuo Tunguskos) buvo galima išsklaidytoje šviesoje skaityti laikraštį. Tačiau niekas nebuvo nusiųstas pasižiūrėti, kas ten įvyko, o caro vyriausybės nedomino toli Sibire gyvenančių žmonių lemtis.

   Pirmoji ekspedicija atvyko į Tunguską tik 1930m.; jai vadovavęs tarybinis geologas L.Kulikas buvo pritrenktas išvysto sunaikinimo masto ir to, kad negalėjo aptikti jokio kraterio. Koks objektas bebūtų atkeliavęs iš kosmoso, jis sprogo atmosferoje ir visiškai suiro.

Medžius išvartė asteroidas?

   Praėjus beveik šimtmečiui mokslininkai vis dar ginčijasi, kad atsitiko toje nuošalioje vietoje. Ar tai buvo kometa, ar asteroidas? Buvo netgi tokių, kurie tvirtino, kad tai būta mažytės juodosios bedugnės, nors kitoje Žemės rutulio vietoje nerasta jokių jos išėjimo žymių. Net ir smūgio vietoje paimti dirvožemio, medžio ar vandens bandiniai niekuo negalėjo padėti Tunguskos objekto kilmės nustatymui.

   Per kelis pastaruosius metus Tunguską aplankė kelių Italijos universitetų mokslininkai. Dabar jie nutarė paskelbti savo tyrimų išvadas. Mokslininkai ištyrė kelių Sibire esančių stočių seisminius įrašus ir palygino juos su medžių išvertimo kryptimis, taip nustatydami objekto trajektoriją. Iki šiol buvo apžiūrėta 60 000 išverstų medžių.

   Iš visko sprendžiant, objektas atlėkė iš pietryčių maždaug 11 km/s greičiu. Žinodami šiuos duomenis mokslininkai jau galėjo apskaičiuoti galimas objekto orbitas. Jie atrado 886 galima orbitas, iš kurių 80 proc. yra asteroidų orbitos ir tik nedidelė dalis orbitų yra būdingos kometoms. Italai mano, kad greičiausiai tai buvo į 1997 m. JAV kosminio zondo nufotografuotą asteroidą Matildą panašus objektas.Matilda yra krūva sąnašų, kurios tankis artimas vandens tankiui. Tai reikštų, kad asteroidas galėjo sprogti atmosferoje, o žemės paviršių tepasiekė jo sukelta smūginė banga.

   Taip pat žr: Sugrįžimas į Tunguską