Iš to, kaip rūkoriai vadina savąjį įprotį patys: karsto vinys, velnio žolelė ir pan., darosi aišku, kad jie žino, jog privalo mesti rūkyti... Politikai ir gydytojai jiems pritaria. Tradicinė pozicija susiveda į tai, kad draudimais, didėjančiais mokesčiais, auklėjimu ir medikų įtaiga žmonėms bus išaiškinta šio mirtino prieraišumo žala, vieną gražią dieną rūkaliai užgesins paskutinę cigaretę - ir visi po to laimingai gyvensime.

   Beviltiški lūkesčiai. Rūkymas yra paplitęs visame pasaulyje, o jo plitimo tendencijoje nematyti jokių lėtėjimo ženklų. Kasmet yra surūkoma apie 1 proc. daugiau cigarečių; rūkorių skaičius pasaulyje pasiekė 1,1 mlrd., o 2025 m. manoma kad jų bus 1,6 mlrd. Nežymus rūkančiųjų skaičiaus sumažėjimas kai kuriose Vakarų šalyse yra atsveriamas besivystančiųjų šalių gyventojų, naujai pabandžiusių šį įprotį. Ir net ir Vakarų šalių jaunimo tarpe rūkymas ėmė vis labiau plisti.

   Tradicinė kovos su rūkymu koncepcija neveikia. Galbūt atėjo laikas pažiūrėti į šį klausimą kiek kitaip ir susitaikyti su mintimi, kad pasaulio be tabako niekuomet nebus. Tačiau ta mintis nereiškia, kad turime palikti rūkančiuosius likimo valiai. Egzistuoja gerai ištirtos strategijos, leidžiančios sumažinti rūkančiųjų mirtingumą ir neturinčios nieko bendro nei su propaganda, nei su draudimais. Vyriausybės joms beveik neskiria jokio dėmesio, nes jos joms nepriimtinos politiškai. Tačiau strategijos veikia.

   Paimkime, pavyzdžiui, Švediją. Ši šalis buvo vienintelė, kuriai vienintelei pavyko pasiekti Pasaulio sveikatos organizacijos iškeltą tikslą - iki 2000 m. 20 proc. sumažinti rūkančiųjų skaičių. Jos sėkmę garantavo keistas pomėgis tabaką ne rūkyti, o čiulpti. Niekas nesako, kad visi perimsime šį įprotį, bet švedai parodė naują kelią, kuriuo einant galima išgelbėti gyvybes.

   Nėra jokios abejonės, kad rūkymas yra pasaulinė sveikatos problema. Rūkantieji turi 25 kartus didesnę tikimybę susirgti plaučių vėžiu už nerūkančiuosius ir nuo dviejų iki trijų kartų daugiau rizikuoja būti ištikti širdies infarkto.

   Bet rūkantieji miršta ne dėl šių pavojų nežinojimo. Jie supranta, kokią žalą daro jų sveikatai šis įprotis. Du trečdaliai rūkalių norėtų mesti, o pusė jų bando tą padaryti kasmet. Tačiau sėkmės sulaukia tik vienas kitas. Iš tų, kurie bando mesti vien valios pastangomis, tik 5 proc. neberūko praėjus metams.

   Problema yra tame, kad nikotinas sukelia labai didelį prieraišumą. Kuomet žmonės pripranta prie jo, mesti yra beveik nebeįmanoma. Nikotinas prisikabina prie smegenų receptorių ir priverčia nervų ląsteles gaminti dopaminą, medžiagą, sukeliančią malonius pojūčius. Pagal cheminius prieraišumo požymius nikotinas yra stipresnis nei heroinas ar kokainas.

   Tradicinis požiūris į rūkymą laiko jį "susirgimu" ir bando jį gydyti. Per pastaruosius kelis metus farmacijos kompanijos užvertė rinką įvairiais "gaminiais padedančiais mesti rūkyti". Beveik visi jie - kramtomosios gumos, lipdukai, inhaliatoriai - duoda nikotino tiek, jog nuslopintų jo troškimą, bet ne tiek, kad sukeltų malonius pojūčius. Taip siekiama bent laikinai palengvinti metančiojo rūkyti kovą su abstinencijos simptomais.

   Toks gydymas yra įmanomas, nes pats nikotinas yra gana nekenksmingas. Tiesa, jis stimuliuoja nervų sistemą, todėl iššaukia padidėjusį kraujospūdį ir dažnesnį pulsą. Jis kiek nuodingas, tačiau mirtina dozė atitiktų kokias 20 gumos gabaliukų, sukramtytų vienu metu. Pats nikotinas taip pat yra kiek kancerogeniškas ir skatina kraujo indų augimą, galintį paskatinti jau egzistuojančių navikų augimą. Bet visi sutinka, kad rūkaliai miršta ne nuo to, prie ko juos traukia. Kalti yra kiti tabako dūmuose esantys chemikalai. Tabakui degant išsiskiria apie 4000 junginių, o bent 60 iš jų gali sukelti vėžį. Cigarečių dūmuose taip pat yra anglies viendeginio, sumažinančio kraujo sugebėjimą pernešti deguonį.

   Kitoks nikotino padavimas į organizmą kiek palengvina metančiojo rūkyti dalią, bet tuo būdu mesti rūkyti pavyksta tik nedaugeliui. Be papildomų priemonių, tokių kaip savaitinės konsultacijos ir pagalbos telefonai, 90 proc. žmonių, naudojančių nikotino pakaitalus, metų bėgyje vėl pradeda rūkyti. Net ir paties sėkmingiausio iš tokių vaistų - Zybano vartojimo statistika liudija, kad nepavyksta mesti net 85 procentams žmonių.

Kodėl švedai rūko mažiau?

   Taigi, kodėl švedams pavyko? Atsakymas slypi tame, jog jų rūkaliai nesusiduria su dilema "mesk rūkyti arba mirsi". Jie gali toliau vartoti tabaką, kaip savotiškus atpalaiduojančius vaistus būdami beveik tikri, kad dėl to nenumirs. Sėkmė slypi produkte, vadinamame "snus" - drėgname sutrintame tabake, dedamame tarp lūpos ir dantenų. Snusas parduodamas dvejopas: laisvas arba supakuotas į mažytes porcijas, primenančias arbatos pakelius. Abiem atvejais nikotinas patenka tiesiog į kraują.

   Iš 3,4 mln. Švedijos vyrų vartojančių snusą yra daugiau nei rūkančiųjų: 19 proc. prieš 17 proc. Tai mažiausias rūkančiųjų procentas Europoje - dvigubai mažesnis nei kaimyninėje Norvegijoje - ir jis atsispindi sveikatingumo statistikoje. Švedų vyrai rečiausiai Europoje serga plaučių vėžiu; jie daugiau nei dvigubai mažiau rizikuoja mirti nuo rūkymo sukeltų ligų nei kiti europiečiai.

   Tai, kad už šiuos teigiamus rodiklius yra atsakingas snusas, puikiai paliudija švedų moterų pavyzdys. Jos beveik neprisiliečia prie "tos bjaurybės" - vos 2 proc., todėl gali būti idealia "kontroline grupe" šiame eksperimente. Ir išties, rūkymo sukeltų ligų požiūriu švedės niekuo neišsiskiria iš kitų europiečių.

   Snusas nėra visai nekenksmingas. Širdies kraujagyslių susirgimų dažnis tarp jį vartojančių yra 40 proc. didesnis, bet tai daug mažiau nei tarp rūkančiųjų. Svarbiausia, kad snusas nesukelia burnos vėžio, kas būdinga kitoms kramtomojo tabako rūšims. Ilgalaikiai išsamūs tyrimai parodė, kad snusas išvis nesukelia jokio vėžio.

   Snusas yra, iš esmės, nikotino pakaitalas be jokio gydomojo poveikio. Tai malonus silpnas narkotikas, o jį naudojančių žmonių nepersekioja mintis apie būtinybę jį mesti. Švedų tabako kompanija "Swedish match", gaminanti snusą, reklamuoja jį kaip saugesnę tabako alternatyvą.

Kitos alternatyvos

   "Švediškasis eksperimentas" paskatino kai kuriuos sveikatingumo judėjimo aktyvistus pradėti skleisti kiek pažangesnį požiūrį į kovos su rūkymo epidemija taktiką. Savo koncepciją jie vadina "žalos sumažinimas".

   Pats savaime snusas niekuomet nebus universaliu klausimo sprendimu. Viena vertus, nedaug žmonių už Švedijos ribų tėra apie jį girdėję, nors tam tikros jo vartojimo tradicijos egzistuoja Vokietijoje ir Danijoje. Be to jis yra nelegalus. Europos Bendrija jį uždraudė 1992 m., kartu su kitomis kramtomojo tabako rūšimis. Švedams, kai jie prisijungė prie ES 1995 m. pavyko išsiderėti sau išimtį.

   Bet švedų eksperimentas liudija, kad galima kovoti su rūkymo sukeliama žalia kur kas kūrybingiau nei tai yra daroma. Daugelyje šalių nikotino pakaitalų terapija yra griežtai reguliuojama, jie parduodami tik vaistinėse. Be to jie yra brangūs, pavyzdžiui, JAV vienos dienos nikotino pakaitalo dozė kainuoja kiek pakelis cigarečių, o užrašas ant pakaitalų įpakavimo dar ir perspėja, kad užsirūkius naudojant pakaitalus galima sulaukti rimtų širdies veiklos sutrikimų.

   Daugeliui tai atrodo tikra nesąmonė, bet vaistus reguliuojančios institucijos yra perdėtai atsargios. Jos nėra įsitikinusios, kad nikotino gumos kramtymas visą likusį gyvenimą bus mažiau pavojingas už rūkymą, nes tai nebuvo patikrinta ilgalaikiuose klinikiniuose bandymuose. Netgi sumažinus rūkymo normą perpus, sulauktume ženklaus efekto, bet biurokratus neįmanoma tuo įtikinti.

Saugesnės cigaretės

   Kai kurios tabako kompanijos nusprendė pačios imtis iniciatyvos ir kurti saugesnes cigaretes. Tos cigaretės ir toliau trumpins rūkorių amžių, bet gal ne tiek daug, kaip iki šiol - o tai būtų vis tiek geriau, nei yra dabar.

   JAV tabako kompanija RJ Reynolds dabar bando cigaretes Eclipse. Jas sudaro vamzdelis, pripildytas tabako ir viename gale turintis šilumos šaltinį. Norint "užsirūkyti" yra uždegamas šilumos šaltinio galas, o oras yra traukiamas per kitą galą, tabakas įkaista ir jame esantis nikotinas išgaruoja. Tabakas neužsidega ir cigaretė nesudega. Kompanija tvirtina, kad dūmuose yra mažesni 14 žinomų kancirogenų lygiai nei tradiciniuose cigaretės dūmuose.

   Panašų gaminį, vadintą Premier, RJ Reynolds išbandė dar 1988 m., bet nieko nesigavo, nes rūkoriams nepatiko jo skonis. Eclipse šilumos šaltinyje yra šiek tiek tabako, todėl sukuriamas tikro dūmo skonis, bet irgi nėra aišku, ar jis patiks rūkantiesiems.

   Cigaretes stengiasi padaryti saugesnėmis ir kitos tabako kompanijos, bet čia vėl iškyla teisinių problemų. Kompanijoms nėra jokios prasmės investuoti pinigus į saugesnių gaminių kūrimą, jei joms nėra leidžiama reklamuoti teigiamą poveikį sveikatai. Įstatymų leidėjai negali matyti tame pačiame sakinyje žodžių "saugi" ir "cigaretė".

"Light" pavojingesnės už normalias

   Jie jau nudegė pirštus anksčiau, kai atsirado mažai dervų turinčios cigaretės. Tada įstatymkūriai apsidžiaugė ir leido reklamuoti tvirtinimus apie mažesnę žalą sveikatai, bet paaiškėjo, kad "light" cigaretės iš tiesų yra dar pavojingesnės. Mažiau dervų turintys dūmai mažiau erzina kvėpavimo takus, todėl rūkoriai juos įkvepia giliau ir didesnė jų plaučių dalis yra paveikiama karcinogenų. Rezultate, atsiradus lengvoms cigaretėms susirgimų plaučių vėžiu skaičius tik padidėjo.

   Nepaisant problemų matyti ženklų, kad sveikatos pareigūnų pozicija ima keistis ir jie ima rimčiau žiūrėti į žalos sumažinimą. ES ruošiasi sušvelninti savo požiūrį į snusą ir pradėti finansuoti mokslininkus, tiriančius mažesnį tabako kiekį turinčius gaminius.

   Niekas nesako, kad žalos sumažinimas turi pakeisti tokias priemones, kaip tabako reklamos draudimas ar jo gaminių pardavimas nepilnamečiams. Nebent gobšūs ir lengvai paperkami laikraštininkai. Aišku, būtų geriausia, jeigu kiekvienas rūkantysis sugebėtų mesti. Bet, kuomet tai nėra įmanoma, politika, skatinanti žalą mažinančias priemones, galėtų daug prisidėti prie visuomenės sveikatos būklės pagerinimo.