Skaidri ir lanksti magnetinė medžiaga, pagaminta iš egzotiškos anglies formos gali pasidaryti kiekvieno kompiuterių atminties kūrėjo svajone. Ši substancija, kurią netyčia aptiko rusų mokslininkė, ieškanti aukštatemperatūrių superlaidininkų, yra pirmas nemetalinis magnetas, veikiantis kambario temperatūroje.

   Tatjana Makarova, dirbdama Švedijos Umeos universitete atrado šią medžiagą tada, kai eksperimentavo su fulerenais - iš 60 anglies atomų sudarytomis futbolo kamuolio formos molekulėmis. Ji fulerenus pakaitino ir supresavo į lakštus, nes manė, kad taip jie galės tapti superlaidžiais. Didžiausiam savo nustebimui ji nustatė, kad medžiaga pasidaro magnetine ir lieka tokia netgi ir aukštesnėse už 200 ^oC temperatūrose. Iki tol pati aukščiausia temperatūra, kurioje nemetalinės medžiagos išlikdavo magnetinėmis buvo -255 ^oC. Ir tas rekordas priklausė kitos rūšies fulerenams.

   Organiniai magnetai gali būti svarbūs, nes jie yra lengvesni už savo metalinius giminaičius. Be to Makarovos medžiaga yra lanksti ir skaidri šviesai, o šios savybės gali pasitarnauti kuriant atmintines, kuriose duomenys yra įrašomi naudojant lazerį. Taip pat gali būti įmanoma įrašyti duomenis iki tol neregėtu tankiu.

   Kodėl tiksliai ši medžiaga pasidaro magnetine, nėra aišku. Makarova mano, kad svarbiausias vaidmuo tenka nesuporintiems elektronams, nes tada, kai jų sukiniai yra vieno dydžio, tie elektronai gali palaikyti magnetinį lauką. Be to magnetizmas gali atsirasti ir tuomet, kai fulerenų molekulės susijungia po tris į trikampes grupes. Tokioje konfigūracijoje irgi galimi nesuporintieji sukiniai. Dabar Makarovos grupė tiria įvairiai pagamintus lakštus iš fulerenų ir bando išsiaiškinti jų savybių priežastis.