Meteoritų lietus galėjo būti pirmosios didelės Artimųjų Rytų valstybės -šumerų karalystės, žlugimo 2 300 metų pr. Kr. Priežastis. Tokią išvadą, įvertinęs palydovines pietų Irako nuotraukas ir aptikęs jose apie trijų kilometrų skersmens kraterio žymes, padarė Johanisbusrgo (PAS) universiteto geologas Sharadas Masteris.

   Iki šiol archeologai nemažai spėliojo, kodėl taip staiga išnyko šumerų karalystė. Vieni manė, kad prie to prisidėjo žiaurus pralaimėjimas kare, kiti įtarė tuo klimato pokyčius. Dar viena teorija teigė, kad imperija sunyko dėl to, kad tapo per daug didelė. Tokia didelė, kad ją buvo neįmanoma valdyti iš vieno centro.

   Bet dabar palydovinėse pietų Irako nuotraukose pastebėtos aiškios didelio smūgio metu atsiradusio kraterio žymės. Dar nėra aišku, kada tas krateris atsirado, bet Masteris tikina, kad tas darinys nėra senesnis nei 6000 metų. 3 km skersmens krateris yra netoli Al Amarah, apie 16 km į šiaurės vakarus nuo Tigro ir Eufrato santakos. Bet prieš 4000 metų ši vietovė buvo visa užlieta jūros. Masteris tvirtina, kad meteorito smūgis sukėlė neregėtos naikinančios jėgos gaisrus ir potvynius.

   Paimtieji grunto bandiniai liudija, kad smūgis įvyko apie 2300 m. pr. Kr., todėl tai paaiškintų kodėl maždaug tuo metu išnyko šumerų valstybė. Šia katastrofa taip pat būtų galima paaiškinti 5 dinastijos senojoje Egipto valstybėje žlugimą ir daugelio gyvenviečių Šventojoje Žemėje išnykimą. Gali būti, kad būtent apie ją yra pasakojama toje Gilgamešo epo vietoje, kur yra kalbama apie "septynis pragaro vartus, užliejusius žemę liepsnomis, ir apie audrą, pavertusią dieną naktimi."

   Geologas kraterį aptiko visiškai atsitiktinai, kuomet žurnale perskaitė straipsnį apie Sadamo Huseino planuojamo kanalo statybą ir vienoje nuotraukoje pamatė įtartinai apskritą įdubą. Palyginus su kitomis palydovinėmis nuotraukomis paaiškėjo, kad įduba turi daug meteoritiniam krateriui būdingų požymių.