Prijunkite prie vonelės su vandeniu ir auksu elektrą ir savaime užaugs plonytės vielelės. Nutrūkusios gijos netgi sugeba pačios atsistatyti - tai labai tiktų naudojant jas implantų sujungimui su gyvuoju audiniu.

   Keistas vielelių reiškinys buvo atsitiktinai aptiktas Jakobo Williamso, kai jis dar buvo Delavaro universiteto studentas ir atliko bandymus su latekso gabalėliais ir aukso nanodalelėmis, suspaustais vandenyje tarp dviejų metalinių elektrodų. Kuomet jis prijungė įtampą auksas netikėtai pradėjo kauptis į vielelę, jungiančią abu elektrodus. Gija išliko vietoje ir išjungus srovę.

   Jau nebe pirmas kartas, kai mokslininkams pavyksta panašiai sukurti aukso grandines. Bet ankstesniuose eksperimentuose buvo naudojamos didesnės, milimetrinės dalelės, kurios susikabindavo viena su kita veikiamos elektrostatinių jėgų, atsirandančių prijungus elektrinį lauką. Srovę išjungus tokios grandinėlės iškart iširdavo. Kuomet dalelės tėra nanometrų dydžio jų elektrostatinė bus per maža ir jos nepakaks , kad atsirastų sankaupos.

   Vietoj to aukso dalelės yra sutraukiamos į tas dėžutės vietas, kur elektrinis laukas keičiasi labiausiai. Net ir mažiausias kontakto paviršiaus nelygumas sumažina atstumą iki priešingo elektrodo ir tame taške sustiprina elektrinį lauką. Elektrinio lauko gradiento pritrauktos aukso dalelės sulimpa dėl jas veikiančių Van der Waalso jėgų.

   Vielelės sugeba pačios atsistatyti nes trūkio vietoje vėl sustiprėja daleles surenkantis elektrinis laukas. Panašus efektas stebėtas sidabro dulkėse; jis turėtų veikti ir kai dalelės yra iš kito metalo.

   Grupė taip pat sugebėjo pagaminti vieleles, jungiančias dėžutėje esančias laidžias anglies saleles, ir šitaip sukūrė ištisą tinklą. Mokslininkai tikisi, kad vieną gražią dieną jiems pavyks šitaip prijungti prie gyvųjų ląstelių dirbtinius implantus. Šiuo metu daugiausiai dėmesio yra skiriama naujosios technologijos taikymams cheminiuose sensoriuose. Kuomet auksas sugeria pašalines medžiagas, pavyzdžiui, cianidą, jo varža labai pakinta. Kadangi vielelės yra labai akytos ir turi milžinišką efektinį paviršiaus plotą, šitaip galima užregistruoti labai mažus chemikalų kiekius.