Vakarų šalyse tipiškas dvylikametis leidžia savo laisvalaikį žaisdamas video žaidimus, aiškina savo mamai, kas yra elektroninis paštas, o inteligentiškumo testuose surenka tiek balų, kad prieš kokius 50 metų jis būtų laikomas genijumi. Laikui bėgant Vakarų šalių gyventojų vidutiniai IQ testų rezultatai nuolat auga. Kalbama ne apie vieną kitą tašką. Didžiojoje Britanijoje vidutinis IQ testų rezultatas prieš 60 metų buvo apie 100, o dabar jau beveik 130 taškų. Prieš karą tokius balus sunkiai pasiekdavo pirmūnai. Taip yra nepaisant to, kad testai buvo keičiami keičiantis jų aplinkai ir neturėtų nuo jos labai priklausyti. Vokiškai kalbančiose šalyse tarp 1956 ir 1983 metų vidutinės IQ testų vertės padidėjo apie 15 procentų, taigi netgi daugiau, nei kitose šalyse.

   Kai naujazelandietis James Flynnas 1987 m. aptiko šį reiškinį, mokslininkai nežinojo, kaip jį aiškinti. Sutarta tik dėl vieno dalyko: apie 75 proc. suaugusio žmogaus protinių sugebėjimų yra apspręsti jo genų. Tokia reikšmė buvo gauta tiriant atskirai užaugusius dvynius. Tačiau, jeigu žmonės vos per kelis dešimtmečius padarė tokią pažangą, turėjo įvykti didžiulės genų mutacijos - labai neįtikėtinas paaiškinimas, privertę suabejoti genetiniu protinių sugebėjimų pagrindimu.

   Dabar vėl apsireiškė James Flynnas, nutaręs pateikti jau jo vardu vadinamo reiškinio priežastis. Teisūs yra ir genetikai, ir aplinkos poveikio rėmėjai. Flynnas sukūrė inteligentiškumo modelį, kuris aiškina, kaip net ir maži aplinkos pakitimai gali įtakoti vidutinius gyventojų protinius sugebėjimus.

   Anot jo, net ir nedidelis genetinis pranašumas leidžia žmogui geriau prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Jeigu kam nors dėl savo genų mokykloje sekasi kiek geriau nei draugams, sėkmė jį paskatins dar geriau mokytis, skaityti daugiau knygų, užversti mokytojus klausimais. Dėl to žingeidesnis mokinys pasiekia geresnių rezultatų. Tokį pat efektą sukelia ir aplinkos pokyčiai, skatinantys mokymąsi.

   Tik tada, Flynno nuomone, įsijungia socialiniai faktoriai. Sudėtingėjantis aplinkinis pasaulis tampa savotišku iššūkiu. Kas nori ko nors pasiekti, turi daugiau mokytis, todėl jo protiniai sugebėjimai didėja. Kadangi taip elgiasi daugelis, išauga ir vidutiniškas inteligentiškumas, o inteligentiškesnė visuomenė sukuria dar sudėtingesnę aplinką. Tai yra grįžtamasis ryšys, dėl kurio vidutinės IQ vertės nuolat auga. O genai apibrėžia kiekvieno individo sugebėjimus.