Pasaulio vyriausybės skubiai peržvelgia savo turimas kovos su terorizmu priemones. Vienas didžiausių nežinomųjų yra, ar teroristai vėl naudos primityvias priemones, kaip 11 rugsėjo, ar griebsis cheminio ar biologinio ginklo. Klausimas labai skubus, nes netrukus didelės pinigų sumos nukeliaus geresnių antiteroristinių koncepcijų kūrimui.

   Tokie aktai, kokie buvo įvykdyti Niujorke ir Vašingtone, yra nukreipti prieš urbanizuotos visuomenės infrastruktūrą, todėl apsisaugojimo nuo jų priemonės yra mažai tyrinėtos. Ik teroro aktų JAV daugelis teroro grėsmės analizių rėmėsi prielaida, kad teroristai panaudos cheminį, biologinį ar branduolinį ginklą. Buvo kreipiamas dėmesys į tas vietas, kur esame labiausiai pažeidžiami, o ne į tai, kokio puolimo grėsmė yra tikimiausia. Cheminis ar biologinis ginklas turėtų dideles pasekmes, tačiau jų panaudojimo tikimybė yra nedidelė.

   Tačiau ekspertai perspėja, kad ėmusis priemonių gintis nuo lėktuvų užgrobimų, teroristai ieškos kitų ginklų. Todėl negalima atmesti nei cheminio, nei biologinio ginklo panaudojimo galimybės. Yra žinoma, kad sovietai, Irakas ir japonų Aum Šinrikio sekta neseniai gaminosi biologinius ir cheminius ginklus. Rusijoje iki šiol liko tonos sovietinių ginklų, o praeitą antradienį netgi buvo pranešta apie nepavykusį bandymą įsilaužti į sandėlį, kur jie yra saugomi.

   Sklido gandai, kad Osama bin Ladenas įsigijo antrakso kultūras Indonezijoje ir Kazachstane, o Rytų Europoje pirko botulizmą sukeliančias bakterijas. JAV praėjusią savaitę pranešė turinčios palydovų padarytas nuotraukas, kurioje matyti daug bin Ladeno stovykloje nustipusių šunų, matyt naudotų cheminiuose bandymuose.

   Ligšiolinė analizė nekelia didelio pasitikėjimo, ne gali būti, kad oficialūs asmenys toliau perspėja apie cheminę ir biologinę grėsmę vien todėl, kad jie taip darė visuomet. Firmos ir mokslininkai, tiriantys apsaugos nuo šių ginklų priemones, irgi nenoriai atsisakys finansavimo šaltinio.