Mokslininkai rado būdą kaip panaudoti savo moksliniams tyrimams svetimus kompiuterius be jų savininkų sutikimo. Grupė JAV mokslininkų, pasinaudoję bazinėmis tinklų serverių ypatybėmis, sugebėjo svetimiems kompiuteriams perduoti nedidelę didesnio skaičiavimo dalį. Mokslininkai mano, kad šis būdas leis paversti Tinklą vienu galingu kompiuteriu. Tačiau jie sako, kad pati nelegalaus skaičiavimo technologija dar yra labai griozdiška ir ją reikia toliau tobulinti.

   Šiuo metu, norint savąjį kompiuterį įjungti į kurį nors paskirtytojo skaičiavimo projektą, pavyzdžiui, Seti@home, ieškantį nežemiškų gyvybės formų, reikia pradžioje įsidiegti specialią programinę įrangą. Bet kurią informaciją persiunčiant Internetu, ji yra suskaldoma į nedidelius paketėlius, kurie keliauja adresatui nepriklausomai vienas nuo kito. Kiekviename pakete yra informacija apie jo šaltinį ir paskirties adresą, o taip pat pažymima, kiek pakete yra bitų. Kuomet tinklo serveris gauna paketą, jis greitai apskaičiuoja ar gautas bitų skaičius yra toks pat, kaip pasiųstasis. Jeigu šie skaičiai skiriasi, tai reiškia, kad persiuntimo metu paketas buvo apgadintas. Tokie paketai yra išmetami.

   Už klaidų paiešką atsako Perdavimo valdymo protokolu TCP (Transmission Control Protocol) vadinamas Interneto standartas. Notre Dame (JAV) fizikos skyriaus mokslininkai pabandė panaudoti šią klaidų patikros procedūrą panaudoti "parazitiniuose" skaičiavimuose. Žurnale "Nature" Albertas Barabashi ir jo kolegos aprašo, kaip klaidų patikrą galima panaudoti sudėtingesniuose skaičiavimuose. Mokslininkai pasinaudojo savo idėja ieškodami matematinio galvosūkio, vadinamo keliaujančio prekijo uždaviniu, sprendimui. Šiame uždavinyje reikia rasti patį trumpiausią įsivaizduojamo prekeivio maršrutą, leidžiantį jam apsilankyti visose galimose hipotetinio žemėlapio vietose. Kuo daugiau yra žemėlapyje vietovių, tuo daugiau yra galimų maršrutų ir tuo ilgiau vienas kompiuteris skaičiuos visus galimus variantus.

   Profesorius Barabashi panaudojo vieną kompiuterį galimų maršrutų generavimui, o po to perduodavo kiekvieno maršruto ilgio skaičiavimus įvairiems tinklo serveriams. Dėl TCP ypatybių, mokslininkams grįždavo tik jų keliaujančio prekijo uždavinio sprendimai. Visi kiti duomenys netenkindavo kontrolinės sumos kriterijaus ir būdavo atmetami.

   Mokslininkai sako, kad jų būdą dar reikia tobulinti, nes kol kas serveriai užtrukdavo ilgiau nei buvo tikėtasi. Platus šio būdo panaudojimas galėtų gerokai sulėtinti Tinklo serverius, todėl iškils ne tik etiniai, bet ir ekonominiai klausimai. Tačiau parazitinis skaičiavimas galėtų leisti tokiems projektams, kaip Seti@home pasitelkti žymiai daugiau kompiuterių.