Palydovų siunčiamus duomenis nagrinėjantys mokslininkai tvirtina, kad Šiaurės pusrutulio dalyje virš 40 laipsnių platumos nuo 1981 m. stebima žymiai vešlesnė augmenija. Įtariama, kad dėl to kalta auganti temperatūra, kas paprastai yra siejama su šiltnamio efektu.

   Atrodo, kad Eurazija darosi vis žalesnė už Šiaurės Ameriką, o joje augalų vegetacijos periodas tęsiasi vis ilgiau. Eurazijoje vasaros per tą periodą pailgėjo 18 dienų, o Šiaurės Amerikoje - 12 dienų. Per tuos dešimtmečius ypač daug pasislinko tas momentas, kuomet atsiranda ir nukreta medžių lapai. Eurazijoje pavasaris dabar prasideda savaite anksčiau, o ruduo vėluoja apie 10 dienų.

   Visa tai gali labai įtakoti pasaulinį anglies apykaitos gamtoje ciklą. Jeigu šiauriniai miškai žaliuoja ilgiau, jie sugeba sugerti iš atmosferos daugiau anglies dvideginio ir šitaip sumažina šiltnamio efektą.