Tūkstančiai viso pasaulio mokslininkų gali greitai pradėti boikotuoti tuos mokslinius žurnalus, kurie atsisako skelbti savo turinį Internete nemokamai. Boikotas reikštų, jog mokslininkai atsisakys siųsti į tuos žurnalus savo straipsnius ir nerecenzuos straipsnių, atsiųstų į bet kurį iš žurnalų, kurio negalima laisvai skaityti Internete.

   Internetinės bibliotekos idėją remianti grupė pati planuoja leisti savus internetinius žurnalus, tapsiančius prie boikoto prisijungusių mokslininkų forumu. Tas palaikymas, kurio grupė susilaukė moksliniuose sluoksniuose jau dabar privertė kai kuriuos žurnalus plačiau nei iki šiol atverti savo turinius Internete.

   Laišką, palaikantį viešosios internetinės bibliotekos įkūrimą, iki šiol jau pasirašė virš 26 000 mokslininkų iš 170 pasaulio šalių, tame tarpe ir daug Nobelio premijos laureatų. Tokio laiško idėją pagimdė vis didėjantis mokslininkų nepasitenkinimas tuo, kaip jų tyrimų rezultatai yra skelbiami moksliniuose žurnaluose.

   Kuomet mokslininkai pateikia savuosius straipsnius, jie negauna už tai jokio honoraro, o kai kuriais atvejais netgi privalo patys sumokėti už rezultatų paskelbimą. Be to jie praranda bet kokias autorines teises į savo kūrinį. Mokslinėms laboratorijoms ir universitetams, norintiems perskaityti atspausdintus savo darbuotojų straipsnius, kartais tenka mokėti nemažai pinigų už žurnalų prenumeratą. Per pastaruosius metus daugelis leidėjų gerokai pakėlė prenumeratos kainą.

   Dabar visi, kurie pasirašė laišką, ragina mokslininkus boikotuoti tuos žurnalus, kurie neleidžia juose skelbiamų straipsnių skaityti Internete nemokamai. Grupės įsteigtieji internetiniai žurnalai pradės veikti nuo 2002 metų. Šiuo metu jiems yra ieškomas atitinkamas personalas. Pradinės investicijos buvo gautos iš privačių šaltinių; vėliau -žurnaluose besiskelbiantiems mokslininkams teks sumokėti už publikavimo išlaidas po 300 dolerių.

   Internetinės bibliotekos idėją jau pareiškė palaiką keli prestižiniai žurnalai, pažadėję perduoti bibliotekai juose paskelbtų straipsnių kopijas. Tarp jų yra British Medical Journal, Genome Biology,the Proceedings of the National Academy of Sciences ir daug kitų.

   Internetinės bibliotekos įkūrėjai sako, kad toks archyvas labai padės tolimesnei mokslo raidai. Jų nuomone, mokslininkams bus kur kas lengviau sekti savosios tyrimų srities pažangą.

   Viešosios bibliotekos idėja kilo tarp biologų, tačiau fizikai turi kažką panašaus jau gerą dešimtmetį. Nuo 1991 m. Los Alamos egzistuoja elektroninių atspaudų archyvas, kuriame galima rasti ir atspausdintus, ir ruošiamus spaudai straipsnius. Tas archyvas buvo sukurtas neklausiant leidėjų sutikimo.