NASA svarsto branduolinių raketinių variklių panaudojimo savo kosminėse programose galimybes. Tokie varikliai galėtų išvesti į orbitas erdvėlaivius kur kas pigiau nei dabar naudojami cheminiai varikliai. Agentūra viliasi, kad dabar, Busho administracijai grįžtant prie atominės energetikos, visuomenės nuomonė priešinsis branduolinių raketinių variklių naudojimui ne taip aršiai kaip iki šiol.

   NASA mielai pereitų nuo tradicinių cheminių raketų prie lengvesnių ir galingesnių variklių. Cheminių raketų galimybės yra jau beveik visiškai išnaudotos. Branduoliniai varikliai leistų sumažinti masę ir bendrą kelionių į kosmosą kainą. Būtų galima naudoti vienos pakopos raketas, todėl skrydžiai į kosmosą priartėtų prie aviacijos.

   Branduoliniame variklyje urano dioksido skilimo reakcija įkaitintų iš raketos bakų leidžiamą vandenilį iki 2500 ^oC temperatūros. Karštas vandenilis būtų maišomas su iš išorės patenkančiu oru, todėl jo degimo temperatūra galėtų siekti 4000 ^oC. Pakilimo metu pradžioje veiktų cheminė raketa, kuri leistų pasiekti iki 2 Machų greitį, ir tik po to būtų įjungiamas branduolinis reaktorius. Tai atsitiktų apie 10 km aukštyje.

   Skaičiavimai rodo, kad branduolinės raketos trauka žymiai viršytų cheminių variklių trauką. Tokia raketa būtų lengvesnė, todėl raketos pradinė masė galėtų būti sumažinta net 45 procentais. Tiesa, kol kas nėra aišku, ar tokios raketos būtų pakankamai saugios pilotuojamiems skrydžiams.

   Branduoliniai generatoriai kosminiuose aparatuose buvo naudojami ir iki šiol. Pavyzdžiui, į Saturną skriejančiame zonde Cassini toks reaktorius generuoja elektros energiją. Bet tuose generatoriuose branduolinė reakcija nevyksta, ten paprasčiausiai yra naudojama savaiminio plutonio skilimo metu išsiskirianti šiluma.