Lygiai taip pat, kaip ir klasikiniame dviejų plyšių (Jungo) eksperimente, įrodančiame, kad šviesa yra bangos, grupė mokslininkų panaudojo tokį pat triuką su tekančiu skysčiu tuo pademonstruodami kvantinę interferenciją. Eksperimento jautris yra toks didelis, kad leidžia nesunkiai užregistruoti žemės sukimąsi.

   Klasikiniame kvantinės interferencijos bandyme šviesos pluoštelis yra padalijamas į du ir vėliau vėl suvedamas į vieną. Jeigu abiejų bangų pūpsniai sutampa, išvestyje gaunama ryški šviesa, jeigu pūpsniai išsiskiria, šviesa priblanksta. Fizikai tokius eksperimentus jau yra atlikę su šviesa, elektronais, neutronais ir atomų pluošteliais.

   Paskutiniame iš tokių eksperimentų yra naudojamas itin atšaldytas helis-3, supertakus skystis, kuris elgiasi lyg kvantinė banga ir teka be jokio klampumo. Berkeley universiteto fizikų grupė iš skysčio pagamino prietaisą, panašų į superlaidš kvantinį interferometrą arba SQUID, kuriame interferuojančios elektros srovės leidžia užregistruoti mažyčius magnetinius laukus. Prietaisą sudaro žiedas, kurio vienoje pusėje yra įvestis, o kitoje - išvestis. Atkeliaujanti elektroninė banga skyla perpus, prasklinda pro dvi žiedo puses ir vėl susideda.

   Gamindami analogišką, bet skystį naudojantį prietaisą, mokslininkai sulenkė į 1,4 cm skersmens kilpą ploną vamzdelį. Abiejose kilpos atšakose buvom po membraną, turinčią po 4225 100 nm dydžio skylučių. Mokslininkai spėjo, kad sukimas paveiks jų prietaisą taip pat, kaip magnetinis laukas veikia SQUID'ą. Keičiantis sukimosi greičiui helio srovė keitėsi nuo nulio iki didžiausios vertės. Norint gauti tokį sukimą jiems pakako pakeisti žiedo orientaciją Žemės ašies atžvilgiu.

   Šis rezultatas yra ilgai ieškota grandis tarp superlaidumo ir supertakumo.