Anot neseniai išslaptintų Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų (RAF) dokumentų, šeštojo dešimtmečio pabaigoje šioje šalyje saugotos atominės bombos galėjo sprogti pačios. Vieno tokio sprogimo jėga būtų prilygusi 25 ant Hirosimos numestoms bomboms.

   Tuomet RAF buvo apginkluotos tuzinu milžiniškų vandenilinių bombų, turėjusių kodinį "Violet Club" vardą. Tose bombose nebuvo jokio apsauginio mechanizmo, leidusio nukenksminti jas kilus avarinei situacijai bombas nešančiame lėktuve. Kiekvienoje bomboje buvo net po 70 kg urano 35, galinčio sukelti 500 kilotonų jėgos sprogimą.

   Siekiant, kad nebūtų viršyta krizinė masė ir uranas nesusprogtų pats, kiekviena bomba buvo apgaubta 450 kg masės plieno šarvais. Pradžioje RAF saugodavo bombas atskiruose pastatuose, tačiau vėliau jos buvo saugojamos vos 1,8 m viena nuo kitos. Bombas taip pat buvo labai sudėtinga paruošti mūšiui. Tikėtasi, jog RAF, reikalui esant, sugebės pakelti į orą branduoliniu ginklu ginkluotus bombonešius per 1,5 min, tačiau praktiškai bombų paruošimo procedūros pratęsdavo šį laiką iki 20 min.

   Tokie griozdiški ginklai atsirado tik dėl tos priežasties, kad britų vyriausybė siekė neatsilikti nuo JAV ir Sovietų Sąjungos ginklavimosi varžybose. Tai dar kartą parodo, kaip beatodairiškas siekimas tapti supervalstybe, gali trukdyti priimti racionalius ir saugius sprendimus.