Kinijai gresia didžiulė sausra

   Iš Kinijos vis dažniau ateina grėsmingi pranešimai. Beveik visose šiaurinėse provincijose daugiau kaip 100 dienų viešpatauja sausra, o nuo gegužės mėnesio temperatūra nenukrinta žemiau 35 laipsnių Celsijaus. Stichinės nelaimės rajone gyvena virš 16 mln. žmonių, čia yra 12 mln. galvijų ir dideli pasėlių plotai. Nuo milžiniškos sausros kenčia ir kiti šiauriniai Azijos regionai, tame tarpe amžinai badaujanti Šiaurės Korėja ir Mongolija, dar nespėjusi visiškai atsigauti nuo praėjusios žiemos metu ją užgriuvusių stichinių nelaimių. Pchenjano meteorologijos institutas pranešė, kad tokios sausros nėra buvę jau 300 metų, nuo pat 1727 m.

   Atrodo, kad neįprasti klimato reiškiniai darosi labai reguliarūs. Kinijos Aplinkosaugos ministerijos pareiškime kaip labai sausringa yra vadinama ir praėjusių metų vasara. Bet kinų mokslininkai neverčia visos kaltės pasauliniam atšilimui, nors ir pasmerkė JAV vyriausybės sprendimą nevykdyti Kioto susitarimų reikalavimų. Pati Kinija, būdama besivystanti šalis, šių susitarimų nėra pasirašiusi, bet yra nusprendusi stipriai sumažinti savo išmetamo į atmosferą anglies dvideginio dujų kiekius. Nuo 1995 m., uždarius 84 tūkst. labiausiai aplinką teršiančių įmonių ir ėmusis kitų priemonių, Kinijai pavyko sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekius milijonais tonų.

   Nuo 2000 m. liepos Kinijoje nebenaudojamas etiliuotas benzinas, todėl išmetamo į aplinką švino kiekis sumažėjo 1500 tonų. Kasdien daugumoje Kinijos miestų yra skelbiami duomenys apie oro ir vandens taršą. Bet visos šios priemonės kol kas neduoda lauktų rezultatų. Praėjusiais metais labai nukrito gruntinio vandens lygis. Visuomet mažai vandens turėjusiame Pekine šis lygis nukrito net 3 m. Prie Pietų Kinijos uostų pramoniniai teršalai yra užteršę net 29 tūkst. kvadratinių kilometrų jūros plotą. Stepių virtimas dykumomis pasiekė grėsmingus mastus. Šiemet jau buvo 18 smėlio audrų.

   Visos šios nelaimės privertė Kinijos vyriausybę paskelbti aplinkosaugą savo nacionaliniu tikslu. Šiemet pirmąkart į aplinkosaugą bus investuota daugiau nei vienas bendrojo nacionalinio produkto procentas.


Mokslo įdomybės