Galvojimas "džiovina" smegenis

   Mokslininkai nustatė, kad intensyvus galvojimas gali išsekinti. Greičiau pavargsta senesnių žmonių pilkosios ląstelės.

   Ilinojaus universiteto (JAV) grupė tyrė žiurkes. Jie aptiko, jog sutelktas dėmesys mažina gliukozės kiekį svarbiausioje šių gyvūnų smegenų dalyje. Toks poveikis labai sustiprėdavo senoms žiurkėms, kurių smegenims taip pat reikėjo ilgesnio laiko atsistatymui.

   Profesorius Paulas Goldas mano, kad šie duomenys turėtų paveikti pamokų ir pertraukų grafikus mokyklose. Jis tikisi, kad jie taip pat padės mokslininkams geriau suprasti atminties ir mokymosi sugebėjimų silpnėjimą senatvėje.

   Smegenų kuras ir pagrindinis jų energijos šaltinis yra gliukozė. Ilgai manyta, kad, jei tik žmogus nebadauja, jo smegenys visuomet gauna pakankamus gliukozės kiekius. Bet profesoriaus Goldo grupei išmatavus gliukozės koncentraciją žiurkių smegenų ląstelėse paaiškėjo, kad su orientavimusi susijusiose smegenų ląstelėse gliukozės lygmuo gali nukristi net 30 %. Tuo pat metu kitose smegenų dalyse gliukozės kiekis nekito.

   Vėlesniuose tyrimuose buvo parodyta, kad senesnėse žiurkėse toks nuokrytis gali pasiekti net 48 %, o jam atsistatyti prireikia net 30 min. Jaunų žiurkių smegenyse gliukozės lygmuo nukrisdavo mažiau, o jo atsistatymui prireikdavo trumpesnio laiko. Be to mokslininkai nustatė, kad po gliukozės injekcijų geresnius rezultatus rodydavo ir senos žiurkės.

   Profesorius Goldas mano, jog gliukozė pagerina ne tik žiurkių, bet ir žmonių mokymosi ir atminties sugebėjimus. "Šie rezultatai rodo, kad mokinių maitinimosi laikas ir jų dieta turi būti geriau apgalvota ir suderinta su pačiu mokymo procesu."


Mokslo įdomybės