Nauji Didžiajame barjeriniame rife atlikti gręžiniai liudija, kad ši pati didžiausia iš visų gyvų sutvėrimų sukurtų struktūrų yra daug jaunesnė, nei buvo manyta iki šiol. Didįjį rifą, kuris yra prie šiaurės rytų Australijos pakrantės, sudaro mirusių jūrinių organizmų liekanos. Jo ilgis nyra 2000 km, o bendras plotas - 250 tūkst. Kvadratinių kilometrų.

   Nepaisant didelės šio rifo reikšmės mokslui, iki šiol jame buvo padaryti vos keli gręžiniai. Todėl neseniai atlikti geologiniai tyrimai leido pirmąkart tiksliau įvertinti rifo amžių. Žurnale "Geology" paskelbtame straipsnyje mokslininkai tvirtina, kad Didysis barjerinis rifas pradėjo augti prieš 600 000 metų, kuomet pakito vandens lygis vandenyne. Iki tol buvo manoma, jog tai įvyko prieš 20 mln. Metų.

   Didįjį rifą sudaro tūkstančiai atskirų rifų, kurie, savo ruožtu, yra sudaryti iš nesuskaičiuojamų jūros gyvūnų skeletų. Sukalkėjusius didesnių gyvūnų skeletus į vientisus koralus sucementavo žuvusių dumblių liekanos.