Ginkluotės lenktynės paliko žmonijai pasibaisėtiną palikimą: 3 mln. kilogramų bomboms tinkamo plutonio ir urano. Teroristui, ketinančiam pasigaminti galingą bombą, pakaktų vos kelių kilogramų, todėl galėtume pamanyti, jog visos šios medžiagos yra atidžiai saugomos kariniuose objektuose. Jei taip manote, tai labai klystate. Radioaktyvios medžiagos nuolat dingsta, sienų kontrolė beveik nebeegzistuoja, stebėjimo įrenginiai neveikia, todėl kontrabandai yra sudarytos visos sąlygos.

   Visas šis gąsdinantis vaizdas buvo nupieštas branduolinio ginklo ekspertų konferencijoje, kuri gegužės pradžioje buvo organizuota Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA), Interpolo ir Pasaulio muitinių organizacijos. Iš visko regis, kad tėra laiko klausimas, kol kokia nors teroristų grupė neapsiginkluos šiuo pačiu baisiausiu šantažo įrankiu.

   Teroristams netgi nebūtina pasigaminti branduolinę bombą, sako Zalcburgo universiteto (Austrija) fizikas Friedrichas Steinhausleris. Jiems pakaks pavokti prastai saugomose mokslinėse ar medicinos įstaigose radioaktyvius izotopus, sumaišyti juos su tradiciniais sprogmenimis ir, juos susprogdinus, užteršti dideles teritorijas. Dar paprasčiau juos tiesiog paskleisti oro uostų, verslo pastatų ar didelių parduotuvių ventiliacijos sistemose.

   Bet svarbiausiosios šiuolaikinės teroristinės grupės sugebėtų sukurti ir masinio naikinimo ginklus. Tarp tokių grupių dažniausiai yra minimos Osamos bin Ladeno vadovaujama organizacija Al-Oaida Afganistane arba Aum Shinrikyo sekta iš Japonijos.

   Pasak Steinhauslerio iki 100 šalių saugo radioaktyvias medžiagas be reikiamos apsaugos. Jis, kartu su kolegomis iš Stanfordo universiteto (JAV) atliko branduolinės saugos tyrimus 11 tipiškų valstybių: JAV, Kinijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Šveicarijoje, Izraelyje, Brazilijoje, Kazachstane ir Bangladeše. Visur atrasta didžiulių saugos taisyklių laikymosi spragų. Nei viena iš 11 šalių nebuvo įrengusi radioaktyvumo stebėjimo įrangos visame pasienyje, ypač tose vietose, kur nedaug kelių, geležinkelių ir gyvenviečių. Viena iš šalių pasienyje tokios įrangos išvis neturėjo.

   Nors studijoje nenurodyta nei viena atskira šalis, sakoma, kad kas ketvirtoje iš jų nėra vedama tinkama radioaktyvių medžiagų apskaita. Per pastaruosius 10 metų branduolinių medžiagų vagystės įvyko kas trečioje licenzijas jų saugojimui turinčioje vietoje.

   Agentūros ruošiasi taisyti padėtį. TATENA ruošiasi įsteigti su branduolinių medžiagų kontrabanda kovojantį padalinį, o Vienoje įvyksiančiame pasitarime tikimasi sugriežtinti branduolinių medžiagų saugojimą apibrėžiančios tarptautinės sutarties sąlygas.