Linear pavadinta kometa astronomus nustebino dukart. Pradžioje ji visiškai netikėtai suiro prie pat Saulės, o dabar naujausieji tyrimų duomenys liudija, kad ji ko gero buvo sudaryta iš tokio pat ledo, kuris dengia Žemę. Atrodytų, kad tai patvirtina gana prieštaringai vertinamą hipotezę, jog žemiškieji vandenynai, ar bent jų dalis, atsirado iš kosminio vandens.

   Panspermijos hipotezė, teigianti, kad kometos, atnešusios į Žemę vandenį ir visus pagrindinius organinius junginius, pasėjo Žemėje gyvybę, yra labai karštos diskusijos objektas. Linear yra pirmoji kometa, kurios sąstatas labai nudžiugins tos hipotezės rėmėjus.

   Kometų branduoliai daugiausia yra sudaryti iš į ledą sušalusio vandens. Pirmas prieš pusšimtį metų tą suprato amerikiečių astronomas Fredas Whipple, sakęs, kad kometos tėra purvini sniego kamuoliai. Nebent šiek tiek kietesni už tuos, kuriuos žiemą vaikai lipdo kieme. Kometos branduolys (jo skersmuo yra nuo kelių šimtų metrų iki kelių dešimčių kilometrų) yra sudarytas iš susilydžiusio ir susimaišiusio su dulkėmis ledo. Tiktai tuomet, kai kometa priartėja prie Saulės, branduolio paviršius atitirpsta. Vanduo pradeda garuoti, o su garais išsilaisvina ir ten esančios dulkės. Iš jų apie branduolių susidaro dujų rutulys, vadinamoji kometos galva, o už galvos nusidriekia ilga uodega, kadaise taip gąsdinusi žmones.

   Kometa Linear buvo apie kilometrą skersmens. 2000 m. liepos pabaigoje ji astronomų akyse suiro į daug dalių, kurios per kelias savaites visiškai išgaravo. Astronomus nustebino visų pirma tai, kaip nesunkiai suiro kometa - nebuvo nieko panašaus į dinamito sprogimą, tiesiog branduolys nyko akyse švelniai sukdamasis.

   Palydove SOHO įrengti prietaisai užfiksavo milžinišką vandens debesį, atsiradusį išgaravus kometai. Vertinama, kad kometos branduolyje buvo apie 3,3 mln. tonų vandens - maždaug tiek, kiek nelabai dideliame ežere. Bet vanduo vandeniui nelygus. Žemės vandenynuose tėra labai nedaug vadinamojo sunkiojo vandens, į kurio sudėtį įeina vandenilio izotopas deuteris. Ligšioliniai tyrimai liudijo, kad tolimesnėse Saulės sistemos srityse gimusios kometos savyje turi daugiau sunkiojo vandens nei Žemės vandenynai. Bet jeigu kometa gimtų arčiau Saulės, pavyzdžiui, maždaug ties Jupiterio orbita, ją sudarantis ledas būtų toks pat, kaip ir Žemėje.

   Vietą, kurioje kometa gimė, išduoda joje esančios lakiosios substancijos: anglies monoksidas, metanas, etanas ir acetilenas. Visos šios dujos sušąla į ledą labai žemose temperatūrose. Taigi, jei kometa atsirado toli nuo Saulės, ten, kur viešpatauja kraupus šaltis, jos branduolyje sušalusių dujų bus daug. Jeigu kometa gimė netoli šiltos žvaigždės, dalis tų dujų turėjo išgaruoti.

   Kometos Linear stebėjimai paliudijo, kad joje lakiųjų medžiagų buvo nedaug. Bet kometoje buvo beveik šimtą kartų daugiau dulkių ir uolinių medžiagų negu Žemės lede. Taigi, tai buvo greičiau sušalęs dulkių rutulys nei purvinas ledo gabalas. Todėl žurnale "Science" paskelbtame straipsnyje astronomai ir tvirtina, kad kometa atsirado kažkur netoli Jupiterio.

   Tai pirmoji kometa, kurios cheminė sudėtis liudija ją atsiradus netoli nuo mūsų planetos. Todėl ir daroma išvada, kad jos vanduo yra panašus į mūsiškį. Šiandien tokios kometos turėtų būti labai retos. Milžiniška Jupiterio traukos jėga jau seniai daugelį jų išmetė toli į kosmosą. Bet prieš milijardus metų netoli Žemės galėjo lekioti daugybė tokių kometų. Dar daugiau, Saulės spinduliuojama šiluma galėjo skatinti jose vykti chemines reakcijas, kurių metu atsirado sudėtingos organinės medžiagos. Tokių kometų lietus galėjo pripildyti Žemės vandenynus, o organiniai junginiai - sudaryti "pirminį buljoną| iš kurio ir atsirado pirmieji gyvi sutvėrimai.