Turime e-paštą ir m-komerciją, dabar į savo žodynėlį galėsime įtraukti dar vieną naują variantą - p-paštą. Raidė P šiuo atveju reiškia "pidgeon" (angl. Karvelis). Grupė kompiuterių mėgėjų iš Norvegijos pasinaudojo seniausia bevielio ryšio rūšimi - pašto karveliais, tam, jog šitaip perduotų iš vieno kompiuterio į kitą duomenų paketus.

   Deja, tokį duomenų perdavimo būdą sunkiai galėtume pavadinti itin sparčiu. Bandyme, kurio metu du kompiuteriai buvo nutolę vienas nuo kito per keletą kilometrų, paukščiai sugebėjo pasiekti duomenų perdavimo spartą, kuri buvo apie 0,15 b/s. Esant tokiai spartai paprastą tinklapį arba elektroninį laišką tektų perduoti bent porą valandų.

   Tinklų technologija, kurios dėka veikia Internetas ir kuri užtikrina, kad juo pasiųsti duomenys patenka ten, kur norima, atsirado neformalios kompiuterių ekspertų ir konstruktorių bendruomenės dėka. Visos idėjos, skirtos Interneto veikimo kokybės pagerinimui, yra fiksuojamos dokumentuose, vadinamuose RFC (Request for Comments - komentarų užklausa).

   Kompiuterinis standartas, užtikrinantis tvarkingą paketų judėjimą Tinkle, yra vadinamas "Interneto protokolu" arba IP.

   1990 m. kompiuterininkas Davidas Waitzmanas parašė RFC 1149, kurį jis apibūdino kaip tinklo paketų perdavimo naudojant pašto balandžius standartą. Nors šiuo atveju duomenis perneša ne laidai, o sparnai, paketai buvo lygiai tokie pat, kaip ir likusiame Internete.

   Waitzmanas parašė savąjį RFC kaip balandžio pirmosios pokštą ir niekuomet nemanė, kad šis standartas bus kieno nors įdiegtas. Bet Linux vartotojų grupė iš Bergeno miesto Norvegijoje nutarė jį išbandyti ir nustatė, jog standartas puikiai veikia.

   Balandžio 28 d. grupė panaudojo Pašto karvelių Interneto protokolą duomenų perdavimui tarp dviejų kelis kilometrus vienas nuo kito nutolusių kompiuterių, esančių skirtinguose Bergeno priemiesčiuose.

   Karveliai buvo panaudoti atliekant fundamentalią "ping'o" funkciją. Kaip taisyklė pingas yra naudojamas tam, kad būtų galima sužinoti ar kompiuteris, kuriam norima siųsti duomenis, yra įjungtas ir pasiruošęs duomenis priimti. Pilnai užbaigiant pingą, duomenų paketai nukeliauja iki paskirties kompiuterio ir atgal.

   Pats žodis "ping" yra "packet internet groper" (internetinių paketų apčiuopėjas) santrumpa; sakoma, kad toks pavadinimas buvo pasirinktas prisimenant žodį, kuriuo povandeninių laivų įgulos apibūdina sugrįžusį sonaro signalą.

   Duomenų paketai buvo atspausdinami popieriaus lapeliuose, kurie buvo susukami ir prikabinami prie karvelių kojos. Bandymų ataskaitoje yra rašoma, jog duomenų paketus nešantys karveliai buvo leidžiami 7,5 min intervalais. Deja pirmieji keli karveliai buvo atitraukti nuo savo užduoties vykdymo būrio pro šalį lėkusių kitų balandžių. Pamiršę savo atsakingą darbą, jie kurį laiką lakiojo su kitais paukščiais. Kas juos dėl to galėtų kaltinti?

   Po geros valandos paukščiai vis dėl to pasirodė kur reikia, tada nuo jų kojų buvo atkabinti popierėliai, juose buvusi informacija nuskenuota ir įvesta į kompiuterį. Panašiu būdu buvo pasiųstas ir atsakomasis duomenų paketas.

   Internete yra ir daugiau standartų-pokštų. Galima paminėti RFC 2324 (hypertekstinis kavos puodelių tikrinimo protokolas) ar RFC 748 ( atsitiktinai atsijungiančio Telneto galimybė).