Grupė žymių mokslininkų-ekologų įspėja, jog šiuolaikinis žemės ūkis mūsų planetos sveikatai gali pasirodyti tiek pat kenksmingas, kaip ir visuotinis atšilimas. Tarp didėjančių žemės ūkio keliamų grėsmių jie vardija tropinių miškų išnykimą, azoto junginių taršą ir tokių ligų, kaip kempinligė ar snukio ir nagų liga, plitimą.

   Davidas Tilmanas iš Minesotos universiteto ir devyni kiti JAV ekologai prognozuoja, kad per kitus 50 metų augantis gyventojų skaičius ir didėjantis mėsos poreikis pareikalaus įsisavinti naujus dirbamos žemės plotus, prilygstančius JAV teritorijai. Tikėtina, kad dėl to teks sunaikinti didumą tropinių miškų ir savanų Pietų Amerikoje ir Centrinėje Afrikoje.

   Ataskaitoje taip pat perspėjama, kad gyvulių ligos vis dažniau tampa užkrečiamomis ir žmonėms. Galvijai ir dabar yra svarbiausias žmonių susirgimų šaltinis, o šiuolaikiniai gyvulininkystės metodai tik dar labiau skatina naujų žmonių patogenų atsiradimą.

   Didėjančios gyvulių bandos taip pat daro tikimesnes dideles epidemijas. Pastarasis snukio ir nagų ligos protrūkis Europoje yra geriausias to pavyzdys. Tilmano nuomone tokios epidemijos yra ne išimtis, bet logiška didelio gyvulių tankio ir mažos jų genetinės įvairovės išdava.

   Studijoje taip pat yra prognozuojama fermų sukeliamos taršos dėl ten naudojamų trąšų ir pesticidų pandemija, galinti suardyti ekosistemas visame pasaulyje. Jau dabar dėl žmogaus veiklos į aplinką patenka tiek pat azoto ir fosforo, kiek ir dėl gamtinių priežasčių. Dauguma tų medžiagų sudaro žemės ūkio sukeliama tarša. Ji sukelia eutrofikaciją - dirvos ir vandenų pertręšimą, skatinantį nuodingų dumblių dauginimąsi ežeruose ir pakrantės vandenyse, užnuodytas žuvų veisimosi vietas, nitratais užterštą geriamą vandenį ir rūgščias dirvas. Pasak studijos, per artimiausius 50 metų eutrofikacija padvigubės ar patrigubės.

   Daugiau kaip trečdalis išsivysčiusių šalių fermose naudojamo azoto galiausiai patenka į aplinką mėšlo ir srutų pavidalu. 10 000 ir daugiau galvijų turinčios fermos pagamina tiek išmatų, kiek didelis miestas. Bet, skirtingai nuo žmonių gyvenamų miestų, niekas nereikalauja fermerių tomis išmatomis pasirūpinti.