Atrodo, kad nauja displėjų technologija galų gale padarys plačiaekranę, didelės skyros televiziją prieinama ir platesniems gyventojų sluoksniams. Philips laboratorijoje Eindhovene, Olandija sukurtame displėjuje didelis spalvinis vaizdas gaunamas naudojant besisukančią prizmę ir vieną nebrangų skystųjų kristalų lustą.

   Naujasis ekranas kainuos perpus pigiau nei tradiciniai skystųjų kristalų ar plazminiai displėjai, o energijos sunaudos kur kas mažiau už masyvius kineskopus.

   Displėjų konstruktoriams tenka skirtis kelią per daugybės kompromisų brūzgynus. Kineskopo ekrano dydį riboja stiklo svoris, užtikrinantis, kad vamzdis su iš jo išsiurbtu oru nesprogs veikiamas atmosferos slėgio. Bet to elektroninės kineskopų patrankos be reikalo verčia daug energijos šiluma. Didelius skystųjų kristalų ekranus pagaminti yra gana sudėtinga, nes viena vienintelė ląstelė su defektu sukurs ekrane neišnykstančią dėmelę. Plazminiai televizorių ekranai yra masyvūs, ryja daug energijos ir kainuoja virš 10 000 dolerių.

   Šias problemas galima būtų apeiti projektuojant televizijos vaizdus į kitą matinio ekrano stiklo pusę. Kai kuriuose tokiuose projektoriuose raudona, žalia ir mėlyna šviesa praeina pro atskirus nedidelius skystųjų kristalų elementus, atliekančius šviesos "ventilių" rolę. Visi trys vaizdai po to patenka į ekraną, kuriame susideda vienas sus kitu. Tačiau spalvas sunku tiksliai suderinti, be to šiuo atveju jums teks mokėti už tris skystųjų kristalų elementus. Be to, skystųjų kristalų ląsteles valdančių tranzistorių sluoksnis užstoja tam tikrą šviesos dalį, todėl ekrano ryškis sumažėja.

   Philips konstrukcijoje yra naudojamas naujoviškas lustas, kuriame skystasis kristalas yra nusodinamas tiesiog ant silicio plokštelės. Virš skystojo kristalo yra skaidrūs elektrodai, o po juo - šviesą atspindintis sluoksnis. Šviesa patenka per viršutinį sluoksnį ir prieš atsispindėdama nuo veidrodinio sluoksnio dukart praeina skystąjį kristalą. Po to lęšis nukreipia šviesą į ekraną. Vaizdas yra labai ryškus, nes šviesai nereikia praeiti per ją sklaidančių tranzistorių sluoksnį. Philips skystųjų kristalų ant silicio LCOS (Liquid Crystal On Silicon) sistemos skyra yra didelė, nes skystųjų kristalų ląstelės gali būti labai mažos - vos 2 mikronų dydžio.

   Siekdami sumažinti plačiaekranių televizorių kainą ir juos kiek įmanoma supaprastinti konstruktoriai išbandė labai gudrų spalvinių vaizdų skleidimo vienu LCOS lustu būdą. Elektros lanko lempos spinduliuojama šviesa yra paskirstoma į raudoną, žalią ir mėlyną pluoštelius, praeinančius pro greitai besisukančią prizmę. Ši prizmė nuolat slenka horizontalias raudoną, žalią ir mėlyną šviesos juostas skersai LCOS, o šio komponento ląstelės paeiliui moduliuoja atspindimą kiekvienos spalvos šviesą.

   Vaizdo signalas irgi yra padalijamas į raudoną, žalią ir mėlyną kadrus ir, sinchroniškai su atitinkamų spalvų šviesos pluošteliais, patenka į LCOS lustą. Taigi, kuomet skystųjų kristalų ląstelės yra apšviečiamos raudonai, jos yra moduliuojamos tik raudoną spalvą atitinkančia vaizdo signalo dalimi, kuomet į jas šviečia mėlyna šviesa - ląstelės yra valdomos mėlynąja vaizdo signalo dalimi, ir taip toliau. Prizmė skleidžia šviesos juostas 200 Hz dažniu, kurio pakanka, kad akis liktų apkvailinta ir matytų ištisinį, nemirgantį spalvinį vaizdą.

   Projekto vadovas Adas de Vaanas birželio mėnesį pristatys naująjį ekraną tarptautinėje konferencijoje, vyksiančioje San Jose mieste Kalifornijoje. Jis sako, kad 1 m įstrižainės displėjai bus pradėti masiškai gaminti 2003 m. ir kainuos mažiau 300 dolerių.