Kanadiečių psichologai teigia, kad architektai beviltiškai nesupranta, kuomet žmonės žiūrės į jų suprojektuotus pastatus kaip į šedevrus, o kuomet kaip į monstrus. Jų manymu architektai privalėtų grįžti kuriam laikui į savo mokyklas ir pasistengti daugiau sužinoti apie paprastų žmonių skonius.

   Daug pastatų, kurie žavi architektus, visai nepatinka visuomenei. Robertas Giffordas iš Britų Kolumbijos universiteto nutarė pasidomėti, ar architektai supranta, ko reikia publikai, bet paprasčiausiai su ja nesutinka, ar vien nesugeba perprasti diletanto požiūrio.

   Kartu su savo kolegomis jis paprašė 25 patyrusių architektų peržvelgti 42 didelių pastatų iš JAV, Kanados, Europos ir Honkongo nuotraukas. Architektai turėjo nuspėti, kaip tuos pastatus 10 balų skalėje įvertintų paprasti žmonės. 1 balas reiškė "siaubingas", o 10 - "nuostabus". Dar 27 žmonės, kurie su architektūra neturėjo nieko bendro, buvo taip pat paprašyti įvertinti tuos pačius pastatus. Trečiojoje grupėje buvo aštuoni profesionalūs architektai, kurie pareiškė savo pačių nuomonę apie pastatus.

   Visų trijų grupių viduje pastatų privalumai ir trūkumai buvo įvertinti gana vienodai. Be to architektai teisingai nuspėjo, kad mėgėjai vidutiniškai vertins pastatus aukščiau, nei jie patys. Tačiau kalbant apie atskirus pastatus architektų nuomonė, kas labiau patinka mėgėjams, dažnai buvo visiškai neatitinkanti tikrovės. Kai kurių architektų spėjimas buvo net atvirkščias tikrajam mėgėjų pasirinkimui.

   Pavyzdžiui, vieną Londono verslo rajono pastatą patys architektai įvertino 5,2 balo. Jie spėjo, kad publikai jis patiks labiau - apie 6,3 balo. Tačiau mėgėjams tas pastatas visai nepatiko ir jie įvertino pastatą tik 4,7 balo.

   "Architektūros fakultetuose reikia mokyti to, kaip žmonės priima pastatus," daro išvadą Giffordas. Jis nemano, kad dizaineriai turėtų taikytis prie žemiausio bendro vardiklio, bet turėtų stengtis kurti pastatus, kurie būtų priimtini ir architektams, ir visuomenei, tokiuos, kaip, pavyzdžiui, Kinijos banko pastatas Honkonge.