Per keletą minučių, kol jūs tai skaitysite, gims šimtai tūkstančių žiurkių, kurioms yra lemta kolonizuoti užterštus mūsų miestus ir visur, kur jos pasirodys, skleisti ligas ir betvarkę. Kodėl taip yra? Žurnale "New Scientist" skelbiamame pokalbyje Bruce Colvinas, žmogus, tiriantis mažųjų žinduolių ekologiją ir paskyręs 20 savo gyvenimo metų kovai su Amerikos žiurkėmis, bando atsakyti į šį klausimą.

   Žmonės sunerimę žiurkių skaičiaus didėjimu dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai ekonomikos klausimas. Jos pažeidžia miestų komunikacijų linijas, sukelia gaisrus ir suardo didelę mūsų nematomos (kanalizacijos kanaluose, po šaligatviais) miestų infrastruktūros dalį. Be to tai veikia visuomenės sveikatą. Kanalizacijoje gyvenančios žiurkės perneša visus įmanomus mikrobus ir kiekvienas susidūrimas su jomis yra susijęs su potencialia užkrato rizika. Ir trečia, grynai estetinis klausimas. Žiurkės yra pats aiškiausias degradavusios aplinkos indikatorius. Niekas nenorės gyventi gatvėje, kurioje pilna žiurkių, ar valgyti restorane, kur jos beginėja tarp kojų.

   Colvinas sako, kad žiurkes sunku kontroliuoti dėl jų sugebėjimo gerai prisitaikyti. Žiurkės moka plaukti, ropštis sienomis, rausti urvus, be to sugeba visur susirasti sau maisto. Bet pagrindinis žiurkių sėkmės laidas yra jų sugebėjimas greitai daugintis. Kas 21 dieną žiurkės atsiveda 8-10 jauniklių vadą, o seksu užsiimti gali iki 20 kartų per dieną. Be to žiurkės tapo genetiškai atspariomis kai kuriems mūsų sukurtiems nuodams, ypač tai pasakytina apie antikoaguliantus, sukeliančius vidinį kraujavimą. O, kadangi žiurkės yra labai įtarios, dabar kuriami tokie nuodai, kurie pradeda veikti jas tik po 3-5 dienų.

   Problemą aštrina ir tai, kad miestuose žiurkės neturi jokio natūralaus priešo. Katės gali pulti žiurkes, bet, kaip taisyklė, tik pačias mažiausias. Vienintelis jų "Achilo kulnas", anot Colvino, yra maistas. Jos gyvena mūsų maistu arba jo atliekomis. Jeigu pašalinti maisto šaltinį, žiurkių problema išnyks.

   Pastaruoju metu su didele žiurkių problema susidūrė Niujorkas ir miesto galvos pasikvietė į pagalbą mokslininką. Colvinas aiškina žiurkių antplūdį keliomis priežastimis. Pirma yra plastiko maišuose nakčiai gatvėse paliekamos šiukšlės. Antra - tai, jog miestas yra labai užterštas, ir trečia - kanalizacijos sistema, įrengta prieš 75 metus ir dabar sparčiai senstanti.

   Colvinas jau kariavo su žiurkėmis Bostone ir Vašingtone. Jo pasiūlytos priemonės, kurių buvo imtasi statant naują tunelį, einantį per Bostono senamiestį, leido sumažinti žiurkių populiaciją net 98 procentais. Colvino komanda nuolat tyrė miesto požemines komunikacijas ir nuspręsdavo, kur geriausia dėti žiurknuodžius.

   Svarbi strategijos dalis buvo nuolatinis gyventojų švietimas. Jiems, pavyzdžiui, buvo rekomenduojama dažniau karpyti savo visžalius spygliuočių krūmynus, netoli kurių žiurkėms ypač patinka gyventi. Be to patartina dažniau naudoti žvyro sluoksnius. Buvo nustatyta, jog jau per 20 cm storio žvyro arba skaldos sluoksnį žiurkės nebesugeba prasirausti. Bet svarbiausia yra tvarkingai laikyti savo šiukšles. Padės paprasčiausi sandariai uždaromi kibirai. Be to reikia nuolat apžiūrėti namą ir užtaisyti visus pamatuose esančius plyšius ir skyles. "Susitvarkykime aplinką ir žiurkių sumažės", sako Bruce Colvinas.