Nauji tyrimai liudija, kad mūsų protėviai - ankstyvieji žmonės išstūmė neandartaliečius dėl tobulesnės savo delno formos. Trimatės rekonstrukcijos, kurioms buvo naudotos paleoarcheologinės iškasenos, rodo, kad ankstyvųjų žmonių rankos geriau nei neandartaliečių tiko sudėtingiems įrankiams laikyti. JAV antropologų nuomone būtent tai inicijavo technologinę pažangą ir socialinius pakitimus, leidusius mūsų protėviams nukonkuruoti savo "negrabius giminaičius".

   Neandartaliečiai ir šiuolaikinių žmonių protėviai maždaug prieš 100 000 metų vienu metu gyveno dabartinių Irako, Izraelio ir Sirijos pakrančių miškuose ir vidaus stepėse. Šių senovinių medžiotojų ir maisto rinkėjų gyvenimo ir mirties paslaptys aiškėja tiriant Izraelyje esančiose Skhul ir Oafzeh olose aptiktus seniausius žmonių skeletus bei archeologinius radinius. Iš rastųjų akmeninių įrankių bei gyvūnų kaulų liekanų aiškėja, kad abi grupės turėjo panašius įpročius, todėl dabartinių žmonių protėviai turėjo turėti kokį nors pranašumą prieš vėliau išmirusius neandartaliečius.

   Ištyrus skeletų liekanas aiškėja, kad labai skyrėsi neandartaliečių ir žmonių rankos. Skhul/Qafzeh gyvenusių žmonių delnai buvo panašesni į 60-80 tūkst. metų po to gyvenusių žmonių delnus, negu į neandartaliečių. Todėl, nors ir ankstyvieji žmonės, ir neandartaliečiai naudojo tokius pačius akmeninius įrankius, jie tatai darė labai skirtingai. Žmonių protėviai ne tik greičiau įgusdavo prie sudėtingesnių įrankių, bet ir buvo atsparesni įvairioms sąnarių ligoms. Dėl to pirmykščiai žmonės įgavo didelių pranašumų kovoje dėl išgyvenimo.