Kovo 1 d. žurnalo "Nature" numeryje paskelbtas darbas, kuris yra ko gero pats svarbiausias mokslinis pasiekimas superlaidumo srityje per pastarąjį dešimtmetį. Tokijo Aoyama-Gakuin universiteto mokslininkų grupė atrado, jog magnio diboridas tampa superlaidžiu palyginti aukštoje 39 K temperatūroje. Ši temperatūra yra aukštesnė nei bet kuriose kitose tūrinėse medžiagose išskyrus vario oksidus (vadinamuosius "aukštatemperatūrius" superlaidininkus). Ir šio junginio sudėtis, ir jo struktūra yra labai paprasti; dar daugiau, MgB₂ galima lengvai nusipirkti daugelyje chemikalais prekiaujančių firmų. Tiesiog nesuprantama, kaip niekas nebuvo aptikęs jo superlaidžių savybių iki šiol.

   Likšioliniai superlaidininkų tyrimai parodė, kad netgi mažiausios manipuliacijos keičiant jų sandarą gali ženkliai padidinti krizinę perėjimo į superlaidžią būseną temperatūrą, todėl yra viliamasi, jog tatai galima padaryti ir su magnio diboridui artimais junginiais. Ypač daug vilčių dedama į tai, kad MgB₂ gali tikti ten, kur reikia ne tik aukštos superlaidumo temperatūros, bet ir didelių superlaidininku perduodamų elektros srovių.

   Literatūra