Vėl sugrįžo žiema su sniego pusnimis ir ledu. Tiems, kurie neturi garažų, vėl teks kasryt ilgai gramdyti savo automobilių stiklus. Pradžiuginsime šiuos vargšus, nes Fraunhoferio Plėvelių instituto (IST) Braunšveige, Vokietijoje, mokslininkai žada ateiti jiems į pagalbą. IST specialistai sukūrė nebrangią didelių paviršių padengimo laidžiomis elektrai ir šviesai skaidriomis oksido plėvelėmis technologiją. Paleidus variklį elektros srovė tekės stiklo paviršiumi ir sušildys visą jų plotą. Su sąlyga, kad automobilyje bus naudojama 42 V įtampa. Išradėjas Berndtas Szyszka mano, kad tai - tik laiko klausimas. Iki šiol labiau įprasti buvo 12 ar 24 V, bet naujajame BMW "septintuke" jau, pavyzdžiui, yra 42 V.

   Laidžios ir skaidrios plėvelės nėra didelė naujiena, bet masiniam taikymui, pavyzdžiui, automobilių stiklų dengimui, jų technologija buvo ir per brangi, ir per daug sudėtinga. Dažniausiai naudojamas yra indžio ir alavo oksidas, trumpiau, ITO, kuris be to dar plačiai naudojamas ir gaminant saulės elementus. Braunšveigo mokslininkai pasirinko aliuminio ir cinko oksidus, kurie yra gerokai, net 60 proc. pigesni už ITO.

   Savo įrenginyje jie jau dengia šiais sluoksniais iki pusės kvadratinio metro dydžio stiklus. Didesnius stiklus dengti trukdo tik nepakankamas įrenginio dydis. Iki pradedant dengti automobilių stiklus, naujuosius sluoksnius dar teks išbandyti lauko sąlygomis. Kol kas jie nelabai atlaiko krūvius, su kuriais tenka susidurti stiklui automobilių plovykloje ar kai jis vasarą yra "bombarduojamas" šimtų vabzdžių. Bet Szyszka jau žino, kaip šias problemas išspręsti: "Mes kuriame daugiakomponentes sistemas, kuriose bus atsparesnių medžiagų". Tuo pat metu mokslininkai norėtų pasiekti ir kitą tikslą - neatšąlantį žiemą automobilį. Normalaus automobilio stiklai yra pagrindiniai plyšiai, per kuriuos išeina šiluma. Laidus sluoksnis sulaikys šilumą ir paliktas įšilęs automobilis atšals kur kas lėčiau.