Karvių pasiutligė gali būti paplitusi visame pasaulyje. Oficialūs britų pateikti duomenys liudija, kad virš 80 šalių iš Didžiosios Britanijos importavo gyvulinius pašarų priedus, kurie galėjo būti apkrėsti karvių pasiutlige (žr. žemėlapį). O Jungtinių Tautų duomenimis, kitos Europos Sąjungos narės dešimtajame dešimtmetyje ne kartą reeksportavo potencialiai pavojingus pašarus į ES nepriklausančias šalis. Kai kurios iš daugiausiai šių pašarų įsivežusių šalių, payzdžiui, Indonezija, Tailandas ar Rusija jau gali būti apkrėstos, todėl Pasaulinė sveikatos organizacija kitą mėnesį šaukia neeilinį suvažiavimą.

   Didžiausia užkrato rizika yra Pietryčių azijos šaloms, tarp 1986 ir 1996 m. eksportavusioms iš Britanijos daug iš mėsos ir kaulų atliekų pagamintų pašarų MBM (meat and bone meal). Per šį laikotarpį Indonezija įsivežė 600 000 tonų, tailandas - 185 000 tonų, o Taivanas ir Filipinai, atitinkamai, 45000 ir 20 000 tonų. Per pastarąjį dešimtmetį šiame regione labai išaugo jautienos gamyba, todėl pašarui naudojami MBM galėjo labai išplatinti infekciją.

   D.Britanija nutraukė MBM eksportą 1996 m., tačiau kitos ES šalys tęsė jį net iki praeito mėnesio. Tarp 1991 ir 1999 metų šios šalys patrigubino MBM išvežimą už ES ribų ir jis pasiekė 562 000 tonų. Daugiau nei pusė eksportuotojo MBM nukeliavo į Lenkiją, kuri, besiruošdama stojimui į ES, stengiasi intensyvinti savąjį žemės ūkį. Svarbiausia Lenkijos tiekėjas, Vokietija, nešalino galvijų smegenų ir stuburo - svarbiausiųjų organų, kurie perduoda pasiutligę, - iki pat praeitų metų spalio mėnesio.

   Vien šiemet ES privalės išleisti papildomus 970 mln. eurų plataus masto tyrimo ir galvijų skerdimo programoms, reikalingoms siekiant sustabdyti karvių pasiutligės plitimą. Kitoms šalims tokios išlaidos vargu ar bus įmanomos.