Jeigu pasaulio gyventojų skaičius ir toliau augs, atsiras didelių problemų, susijusių su žaliavų gavimu, o tai drastiškai paveiks žmonių sveikatą, tvirtinama JAV Johno Hopkinso universiteto specialistų parengtoje ataskaitoje.

   Daugelis išsivysčiusių šalių vartoja sparčiau nei sugebama atsatyti resursus, o daugeliui besivystančių šalių tenka galvoti, kaip artimiausiu metu pagerinti savo žmonių gyvenimo lygį. Daug regionų veikia vandens trūkumas, nualintos dirvos, miškų išnykimas, oro ir vandens tarša. Nesiimant adekvačių priemonių, žmonijos laukia ekologinė katastrofa, rašoma ataskaitoje. Nors žmonijos gausėjimas kiek sulėtėjo, kas 13 metų pasaulio gyventojų skaičius padidės vienu milijardu. Nežiūrint visų tarptautinės bendruomenės pastangų, beveik kiekviename aplinkosaugos sektoriuje padėtis kelia rimtą susirūpinimą.

   Kas met dėl vandens resursų taršos pasaulyje žūva 12 mln. žmonių. 64 iš 105 besivystančių šalių gyventojų skaičius auga sparčiau negu didėja maisto produktų gamyba. Dėl pernelyg intensyvaus dirvos naudojimo beveik 2 mlrd.ha ariamos žemės - Kanados ir JAV plotas kartu paėmus - nebetinka žemės ūkio gamybai. Po 25 metų žmonija sunaudos 90 proc. turimų gėlo vandens atsargų, taigi gyvunijai ir augmenijai liks tik 10 proc. Medienos gaminių paklausa viršija jos išteklių atstatymo galimybes 25 proc.

   Pasak ataskaitos autorių, gamtinius išteklius būtų galima išsaugoti sulėtinus gyventojų skaičiaus augimo tempus. Bet išsivysčiusios šalys šeimos planavimo programoms, dėl kurių buvo susitarta 1994 m. Kaire vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kasmet skiria ne reikalingus 11 mlrd. dolerių, o tik 4 mlrd. Tuo tarpu yra labai svarbu, ar žmonijos gyventojų skaičius stabilizuosis ties 9 milijardais, ar viršys 11 mlrd.