Rezus (arba bengališkoji makaka) beždžionėlė ANDi yra pirmasis pasulyje primatas, išvydęs pasaulį po to, kai genų technologijos metodais buvo pakeistas jo genetinis kodas. ANDi genome yra papildomas paveldimos informacijos fragmentas, kurio anksčiau nebuvo. Dirbtinai įterpta DNA (lietuviškai DNR) dalis paskatino Portlando universiteto (JAV) mokslininkus savo "sukurtąją" beždžionę pavadinti ANDi - šis vardas reiškia atvirkščiai perskaitytą "inserted DNA" (įterptoji DNR).

   ANDi gimė dar 2000 m.spalio 2 d. ir išoriškai niekuo nesiskiria nuo kitų beždžionėlių. Ir ji nešvyti naktimis žaliai, nors to gal ir reiktų tikėtis: įterptasis genas GFP atsako būtent už žaliai fluorescuojančio baltymo gamybą. ANDi ir kitos rezus beždžionėlės skiriasi tuo, kad jos audiniai ima švytėti žaliai tada, kai jie yra apšviečiami ultravioletine spinduliuote. Tai ir yra įrodymas, jog genų įterpimo operacija buvo sėkminga. Ši operacija yra svarbi genų tyrimo istorijos gairė, rodanti, jog netoli tas metas, kai bus įmanoma pakeisti ir žmogaus genomą ir sukurti gydymo būdus, besiremiančius molekulinės medicinos metodais.

   Apie tai kokia sudėtinga buvo ši genų persodinimo operacija, galima spręsti kad ir iš to, jog Portlando genetikams teko "apdoroti" viso 224 rezus beždžionės patelės kiaušinėlius, bet gautas tik vienas transgeninis gyvūnas.

   GFP genas buvo įvedamas į ląsteles padedant virusui, kaip Trojos arklys perkeliančiam norimą genetinę informaciją. Po to visi 224 kiaušinėliai buvo suliečiami su normalaus beždžionės patino sėklos ląstelėmis. Jau pats apvaisinimas nebuvo labai efektyvus: jis pavyko tik 40 atvejų (18 proc.). Po to beždžionių embrionai buvo implantuoti rezus patelėms - donorėms, kurių turėta 20. Penkios iš šių dvidešimties beždžionių pastojo, o gyvus jauniklius atsivedė tik trys. GFP geną pavyko įterpti ne visiems trims beždžioniukams - tik ANDi ląstelės švyti jas apšvietus ultravioletine spinduliuote. Bet mokslininkai neatmena galimybės, jog ir kitų dviejų beždžionių genai yra pasikeitę, todėl ruošiasi atlikti išsamesnius tyrimus.Iš viso to matyti, kiek daug atsitiktinumo ir statistikos dar lydi genomo keitimo bandymus. Būtent tai kelia didžiausius etinius prieštaravimus dėl bandymų keisti žmonių paveldimumą.

   Bet yra visiškai aišku, jog visų tokių tyrimų tikslas yra medicininiai taikymai gydant žmonių paveldimus susirgimus. Dabartinis technikos lygis, tiesa, apie juos galvoti dar neleidžia. Galų gale būtų visiškai absurdiška naudoti šimtus kiaušinėlių ir dešimtis motinų-donorių tam, jog gale gal būt gautume vieną sveiką vaiką.

   Tačiau genetikai tikisi pagerinti savojo metodo efektyvumą. Jų tikslas yra tiksliai, šimto procentų tikimybe įterpti į DNR norimus genus. Tuomet gal pavyktų įveikti ir esamus moralinius prieštaravimus. Kas prieštaraus prieš procedūrą, leidžiančią įveikti tokias ligas kaip vėžys, Alzheimeris ar AIDS.

   Pavyzdžiui, AIDS: Europoje nedidelė gyventojų dalis yra atspari šiam susirgimui, nes turi retą nuo AIDS saugantį geną. Nereikia didelės fantazijos, kad įsivaizduotum atsiradus biotechnologijos firmą, siūlančią procedūrą, leidžiančią įterpti būtent šį apsauginį geną. Bet kol kas artimesniu tikslu yra geriau veikiančių medikamentų ir vakcinų kūrimas.