Ar mes visi esame afrikiečiai? O gal Homo sapiens lygiagrečiai atsirado įvairiose pasaulio dalyse? Iki šiol antropologai ir evoliucijos biologai ginčijasi dėl šiuolaikinio žmogaus kilmės. Dabar "afrikietiškoji" frakcija gavo svarbų pliusą: pimąkart geneologinio medžio analizėje panaudotos ne genomo dalys, o jis visas - rezultatai vienareikšmiai rodo į Afriką.

   Charles Darwinas įžiebė revoliuciją. Jo evoliucijos teorija turėjo betarpiškų pasekmių žmonių pasaulėžiūrai. Amžininkai sunkiai apsiprato su mintimi apie mūsų gyvulinę kilmę. Nuo to laiko praėjo beveik 150 metų, bet genealoginis medis vis dar lieka mįsle. Šiandien aiškėja, kad savo šaknų mums reikia ieškoti Afrikoje. Ten maždaug prieš 2,5 mln. metų iš rūšies Australopitekus išsivystė rūšis Homo. Apie 500 000 metų po to keletas "išsitiesusio žmogaus" - Homo erectus egzempliorių pagaliau nukeliavo į Aziją ir Europą. Čia atsirado garsieji žmogaus protėviai, jų tarpe ir neandartalietis - Homo sapiens neanderthalis.

   Iki šio momento antropologai sutaria. Bet kas nutiko paskui? Pasak daugiaregioninio modelio šalininkų, ateiviai iš Afrikos moderniu žmogumi Homo sapiens sapiens lygiagrečiai vystėsi įvairiose pasaulio dalyse. Monogenetinės arba monocentrinės teorijos pasekėjai ginčija šį scenarijų. Jie sako, jog modernus žmogus atsirado tik Afrikoje. Pasak jų Homo sapiens tik gerokai vėliau - per pastaruosius 100 000 metų - užkariavo likusį pasaulį ir iš jo išstūmė savo artimus giminaičius.

   Teorijos patvirtinimui ar paneigimui nepakanka iškasenų. Devintojo dešimtmečio pabaigoje genetikia pasiūlė naują šio klausimo sprendimo būdą - jie palygino įvairiose pasaulio dalyse šiandien gyvenančių žmonių genus. Bet jie naudojo ne pačias chromosomas, o tik mitochondrijas. Šios organelos yra ląstelių "elektrinės", nuo kurių priklauso visas aprūpinimas energija. Jos turi nedidelę žiedo formos DNR molekulę, kurią tirti kur kas paprasčiau nei visą didžiulę ląstelės branduolio DNR. Kadangi mitochondrijos persiduoda daugiausiai per motinos kiaušinėlį, o tėvo spermatozoide tėra beveik vien chromosomos DNR, lyginant mitochondrijų DNR galima nustatyti visų bendrą pramotę. Tokie rezultatai rodo, kad toji pramotė gyveno maždaug prieš 140 000 metų Afrikoje.

   Bet genetikai tyrė ne visą mitochondrijų genomą, o tik atskirus jo gabalus, apie kuriuos buvo manoma, kad jie keičiasi pastoviu mutacijos greičiu. Būtent ši tyrimų vieta buvo jautriausia kritikai. Ištirtosios dalys, kurios sudarė vos 7 proc. viso mitochondrijų genomo, labai skyrėsi pagal savo mutacijų spartą. Koks yra iš tiesų "molekulinio laikrodžio" tikslumas?

   Uppsalos universiteto genetikai, vadovaujami Ulfo Gyllensteino, pabandė dar kartą išnarplioti žmogaus mitochondrijas. Bet jie naudojo ne tik dalis, bet ištisas 53 iš viso pasaulio parinktų žmonių mitochondrijų genomus. Iš viso buvo lygintos 16 500 bazių poros - iki šiol didžiausia žmonių kilmės tyrimui pasitelkta seka.

   Jų rezultatai paremia afrikietiškąją hipotezę. Pasak jų moteris, iš kurios galiausiai kilo visos kitos mitochondrijos, gyveno prieš 171 500±50 000 metų Afrikoje. Tik prieš 52 000±27 500 metų neafrikiečiai atsiskyrė nuo afrikiečių ir paplito kituose kontinentuose.