Pirmųjų Žemės bakterijų gyvenimas buvo kur kas lengvesnis nei buvo iki šiol manyta, netgi atsižvelgiant į tai, kad joms teko nuolat kęsti nuolatinį asteroidų bombardavimą.

   Prieš 3,8 - 4,15 milijardo metų asteroidų audros trankė Mėnulį ir Žemę. Šio "vėlyvojo bombardavimo" metu Žemės paviršius buvo negyvenamas - taip bent iki šiol manė daugelis mokslininkų.

   Bet šia prielaida prieš kelis metus suabejojo Steve Mojzsis iš Kalifornijos universiteto Losanžele, atradęs senos gyvybės pėdsakus (atitinkamą anglies izotopų santykį) uolienose, atsiradusiose daugiau kaip prieš 3,8 mlrd. metų.

   Dabar buvo papildomai nustatyta, kad tose Grenlandijoje rastose uolienose yra nelauktai maži metalo iridžio kiekiai. Krintantys į Žemę asteroidai palieka iridį, todėl mokslininkai mano, jog formuojantis šioms uolienoms asteroidų lietūs nebuvo tokie stiprūs, o Žemės paviršiuje galėjo egzistuoti gyvybė. Nuo pačių blogiausių laikų jau buvo praėję nuo 10 iki 100 milijonų metų, todėl vandenynų dugne išlikęs žiupsnelis bakterijų galėjo pradėti iš naujo apgyvendinti mūsų planetą.