Vandenį atstumiančios, nešlapinamos medžiagos labai reikalingos technikoje: jų taikymo sritis driekiasi nuo lietpalčių iki dangų lėktuvų sparnų paviršiams. Amerikiečių mokslininkams pavyko sukurti ypač stipriai atstumiančias vandenį medžiagas naudojant palyginti paprastus procesus.

   Kasdien susiduriame su nešlapinamomis dangomis. Vandenį atstumiantys drabužiai yra vienas tokių dangų pavyzdys; kitas būtų teflonu padengta keptuvė. Visiems šiems daiktams bendra yra viena savybė - jų paviršiai yra padengti vandenį atstumiančiomis, hidrofobinėmis molekulėmis. Dažniausiai tam naudojami anglies ir floro junginiai. Problema yra ta, kad dažnai tokios dangos yra labai brangios, jų gamyboje yra naudojami aplinkai kenksmingi tirpikliai, o dangos tinka toli gražu ne kiekvienam pagrindui.

   Janas Genzeris und Kirilas Efimenko iš Šiaurės Karolinos universiteto žurnale Science aprašo naują tokių dangų gamybos būdą. Pradžioje jiedu ištempė eląstišką polimero plėvelę ir ją padengė hidrofobiškomis molekulėmis. Po to mokslininkai atlaisvino įtemptą plėvelę, todėl padėklas susitraukė iki savo pradinio dydžio. Hidrofobiškos molekulės dabar taip susispaudė, jog gavosi toks didelis jų tankis ir toks didelis cheminis atsparumas, kokių nepavykdavo pasiekti jokiu kitu būdu. Savąją naujovę mokslininkai pavadino mechaniškai surinktu monosluoksniu (MAM).

   Naujasis metodas ir stebėtinai paprastas, ir labai švarus. Jam nereikalingi jokie papildomi tirpikliai; jo metu neišsiskiria jokie kenksmingi garai.

   Tyrėjai išbandė dangų savybes įvairiausiuose eksperimentuose. Dideliam savo nustebimui jie konstatavo, kad paviršiaus savybės nei kiek nepakito netgi tuomet, kai jis buvo pusmetį laikomas drėgnoje ir dulkių pilnoje vietoje. Cheminės MAM sudarančių molekulių savybės irgi nepakito. Tokiose sąlygose laikomos tradicinės dangos greitai sensta.

   Naująsias medžiagas bus galima naudoti beveik visur, kur prireiks turėti nepralaidžią vandeniui, mažai dylančią ir atsparią dangą.