Betoninius šiuolaikinių pastatų fasadus nuo trūkinėjimo ir byrėjimo galėtų apsaugoti gyvasis cementas. Jo išradėjai sako, kad šis cementas "auga" ir užpildo atsirandančius plyšius.

   Betono fasade plyšiai gali susidaryti tada, kai karšta saulė ir vėjas išorinį betono sluoksnį išdžiovina kur kas greičiau nei vidinį. Kai yra drėgna, į plyšius patenka vanduo, kuris po to gali užšalti. Dėl šių procesų kartais atskyla dideli fasado gabalai.

   Pietų Dakotos technologijos instituto grupė tokius plyšius siūlo taisyti cementu, kurį pagamino sumaišę smėlį, kalcio chloridą, natrio bikarbonatą, šlapimą ir bakterijas Bacillus pasteurii. Mikrobai skaldo šlapimą ir gamina amoniaką bei anglies dvideginį. Amoniakas inicijuoja kalcio ir karbonato jonų reakciją, kurios metu atsiranda stiprus mineralas, vadinamas kalcitu.

   "Tai tikras bakterinis hermetikas", sako grupei vadovavęs Sookie Bangas. Kai plyšys užsipildo, bakterijoms pritrūksta deguonies ir kalcito susidarymas nutrūksta. Bet plyšiui vėl atsivėrus, bakterijos "pabunda" ir jos vėl pradeda gaminti kalcitą.