IBM mokslinio centro Ciūriche mokslininkai mano, jog XIX a. išradimas - duomenų saugojimas perfokortose - gali sugrįžti ir būti naudojamas ateities kompiuterių atmintinėse. Jų manymu, mobiliajame telefone su jų sukurta nauja itin tankia atmintine bus galima saugoti du pilnametražius kinofilmus, daugiau kaip 150 val. MP3 muzikos įrašų ir visą 200 m storio popieriaus lapų krūvoje atspausdintą informaciją.

   Elektromechaninė duomenų saugykla, vadinama Milipedu, naudoja mikroskopiškus zondus, kuriais polimero plėvelėje padaromi dantukai. Dantukai atitinka informacijos bitus; juos galima lengvai ištrinti plėvelę pakaitinus. Ilgai nebuvo aišku, ar šis būdas turi kokią nors perspektyvą. Dabar IBM pasitikėjimas naująja technologija gerokai ūgtelėjo - naujausieji pasiekimas leidžia tikėtis, jog iki ji bus įdiegta po penkerių metų - maždaug tuomet, kai magnetinių diskų technologija pasieks savo galimybių ribą.

   Dabartiniai magnetiniai diskai leidžia įrašyti apie 15 gigabitų kiekviename kvadratinio colio ploto paviršiuje. Tie duomenys nuskaitomi apie 200 Mb/s sparta. Optinių diskų talpa yra mažesnė nei magnetinių, bet jie yra pigesni. Tranzistorinės silicio mikroschemos yra sparčiau nuskaitomos, bet jose mažiau telpa, kainuoja jos daugiau, o duomenys dažniausiai yra prarandami išjungus maitinimą.

   Dešimtojo dešimtmečio viduryje Vettigeris ir Binnigas pabandė pasižiūrėti, ar atmintinėms nebūtų galima panaudoti skenuojančio tunelinio mikroskopo (STM). STM turi kelių nanometrų skersmens zondus, todėl mokslininkai panaudojo juos įrėždami lygius paviršius. Jie eksperimentavo su besisukančiu, kaip CD, polikarbonato disku, padengtu polimetilmetakrilatu (PMMA).

   Dabar IBM nebesuka disko, o naudoja plokščius silicio paviršius, padengtus PMMA. Zondai irgi daromi iš silicio, po 32 zondus kiekvienoje iš 32 eilučių, ir yra tvirtinami ant plonų juostelių. Pastarosios yra legiruojamos, todėl yra lanksčios ir laidžios elektrai. Elektros srovė jas įkaitina ir palenkia prie PMMA padengtos plokštelės, kurioje lieka skylutė.. Polimeras yra žingsnis po žingsnio traukiamas pro zondų matrica ir jame eilutė po eilutės yra įrašoma informacija.

   Nuskaitant duomenis zondai yra truputį pakaitinami ir išmatuojama jų temperatūra. Jei po zondu yra PMMA nepadengtas silicio paviršius, šilumos nuostoliai bus didesni ir jis mažiau įkais. Ištrinti duomenis galima stipriau pakaitinus norimas vietas.

   Jau dabar vienu zondu pavyksta įrašyti 500 gigabaitus kvadratiniame colyje, įrašinėti 50 kb/s, o nuskaityti 1 Mb/s sparta. Kia vienu metu veikia visi zondai, proporcingai jų skaičiui padidėja ir visi šie parametrai.