Iki šiol nežinome tikslios jų statybos datos. Žinoma tik tiek, jog piramidės atsirado maždaug trečiojo tūkstantmečio iki Kristaus viduryje, vadinamosios senosios Egipto karalystės laikotarpiu. To laikotarpio chronologiją egiptologai atkūrė naudodamiesi išlikusiais faraonų sąrašais ir jų valdymo trukmėmis. Bet tų sąrašų yra nedaug, jie nepilni, taigi datose be abejo yra nemažai netikslumų.

   Ir tai nėra vienintelė piramidžių paslaptis. Dar XIX a. pastebėta, kad Cheopso piramidės kraštai beveik tiksliai rodo į šiaurę. Nukrypimas neviršija trijų kampinių minučių - tai atitinka apie vieną dešimtąją Mėnulio pilnaties skersmens. Tokį tikslumą danų astronomas Tycho Brahė, gyvenęs XVI a. sugebėjo pasiekti tik po kelių tūkstantmečių.

   Kaip egiptiečiai sugebėjo tą padaryti? Jokių ypatingų astronomijos žinių jie neturėjo - jie netgi nesugebėdavo numatyti užtemimų, nors žinojo planetas nuo Merkurijaus iki Jupiterio. Galbūt šią paslaptį paaiškins naujas Kate Spence iš Kembridžo universiteto (Anglija) atradimas. Tirdama aštuonių Gizos piramidžių padėtį pasaulio šalių atžvilgiu ji pastebėjo keistą dėsningumą. Piramidžių statytojai garantuotai stengėsi kuo tiksliau suorientuoti savo statinius. Bet jiems nepavykdavo išvengti nedidelių paklaidų. Tame nėra nieko keisto. Bet keista tai, jog tos paklaidos, tai yra nukrypimai nuo šiaurės krypties, nėra nei vienodos, nei atsitiktinės.

   Tobuliausiai yra suorientuota Cheopso piramidė. Vėliau statytos piramidės kiek labiau nukrypsta nuo šiaurės krypties - tuo labiau, kuo vėliau jos buvo statytos. Atrodytų, jog vėliau statytos piramidės turėtų būti orientuotos taip pat tiksliai ar netgi tiksliau, nei anksčiau statytosios. Bet Kate Spence nustatė, kad kuo vėliau statyta piramidė, tuo didesnis nukrypimas.

   Spence padarė išvadą, kad egiptiečiai vadovavosi kokių nors žvaigždžių padėtimi. Yra žinoma, kad Šiaurės ašigalis keičia savo padėtį žvaigždžių atžvilgiu dėl Žemės ašies precesijos (kaip keičiasi besisukančio vilkelio sukimosi ašies padėtis). Jo padėtis labai lėtai nubrėžia danguje ratą. Vienas toks apsisukimas trunka 26 tūkst. metų. Jeigu egiptiečiai pradžioje orientavosi į kokias nors žvaigždes, tai laikui bėgant ši procedūra turėjo sąlygoti vis didesnį nukrypimą nuo šiaurės krypties.

   Jų procedūra turėjo būti pati tiksliausia Cheopso valdymo laikotarpiu, nes toji piramidė yra pastatyta tiksliausiai. Spence pasižiūrėjo, kaip atrodė dangus 3 tūkst. pr.Kr. viduryje ir nustatė, jog tiksliai 2467 m. pr. Kr. Šiaurės kryptį žymėjo statmuo, išvestas per dvi ryškias žvaigždes - Kochabą ir Mizarą iš mažųjų ir Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždynų. Ir prieš, ir po to, tas statmuo vis labiau skyrėsi nuo teisingos krypties.

   Naudodamasi 2467 m. pr. Kr. kaip atramos tašku, Kate Spence sugebėjo nustatyti visų piramidžių statybos pradžios datas negirdėtu 5 metų tikslumu.Pavyzdžiui, ji suskaičiavo, kad Cheopso piramidė pradėta statyti 2480 m. pr. Kr.