Minos, pačios randančios sau vietą lauke

   JAV yra kuriamos minos, kurios sugeba pačios judėti ir taip apgauna išminuotojus. Vadinamasis "užsigydantis" minų laukas sugeba atrasti išminuotą, per jį vedantį taką ir įsako likusioms minoms užpildyti atsiradusius tarpus. Ironiška, bet ši technologija yra kuriama dėl to, jog JAV ruošiasi prisijungti prie Otavos sutarties, draudžiančios pėstininkų minų naudojimą.

Minos

   Prieštankinius minų laukus paprastai papildomai saugo nedidelės pėstininkų minos. Jos turi neleisti dirbti kareiviams, valantiems tankų maršrutą per minų lauką. Tačiau pėstininkų minas dabar neleidžia naudoti Otavos sutartis, kurią jau pasirašė virš 135 šalių, o JAV pasižadėjo pasirašyti iki 2006 m. Norėdama, kad ateityje prieštankinisu minų laukus būtų sunku įveikti ir tuomet, kai nebebus pėstininkų minų, JAV gynybinių projektų agentūra DARPA paskyrė 13 mln. dolerių "inteligentiškųjų" minų laukų sukūrimui.

   Sandijos nacionalinėje laboratorijoje Niumeksiko valstijoje yra kuriamos robotinės prieštankinės minos, galinčios šokinėti ir taip užpildyti minų laukuose atsiradusius plyšius. Šokinėjimas šiuo atveju yra pranašesnis už kitus judėjimo būdus. Ratus ar vikšrus turintys robotai negali įveikti kliūčių, didesnių nei jų pačių matmenys. Tuo tarpu šokinėjantis robotas lengvai įveiks dešimtis ar šimtą kartų už save didesnes kliūtis. Minos turės galingas smūmoklio varomas atramas, išmesiančias jas į orą daugiau kaip 10 m.

   Pačios sau vietą surandančios minos nustatys atstumą iki artimiausiųjų kaimynų naudodamos ultragarso jutiklius, o tarpusavyje rišis radijo bangomis. Jeigu kurios nors minos bus sunaikintos arba pašalintos, likusios žinos, kad jų nebėra, ir tol šokinės, kol visos vėl suformuos tvarkingą darinį. DARPA nori, kad minų laukas sugebėtų atstatyti reikiamą konfigūraciją per 10 s.


Mokslo įdomybės