Atominės bombos diktatoriams

   Jei šią savaitę bus patvirtinta nauja JAV gynybos doktrina, veikiai gali būti sukurtos atominės bombos, galinčios įsirausti į pačius tvirčiausius bunkerius. Amerikos Kongresas 1993 m. buvo uždraudęs taktinio branduolinio ginklo tyrimus, nes baiminosi, jog jis gali būti pradėtas naudoti kariniuose konfliktuose.

   Šis draudimas dabar gali būti panaikintas ir gali būti užsakyta minibombų pagaminimo galimybės studija. Šį klausimą dar vasarą pirmasis iškėlė Los Alamos nacionalinės laboratorijos branduolinių tyrimų skyriaus vadovas Stephenas Youngeris, pareiškęs, kad precizišką taikiklį turinti 5 kilotonų atominė bomba galėtų sunaikinti net ir labiausiai įtvirtintą raketų paleidimo šachtą ar bunkerį. Tradicinės kovinės galvutės prieš tokius taikinius yra neefektyvios. 1945 m. ant Hirosimos numestoji bomba turėjo 15 kilotonų galvutę.

   Nuo to laiko branduolinės valstybės laikė savo atominio ginklo arsenalus daugiausiai kaip atgrąsinimo priemonę. Youngeris mano, kad branduolinis ginklas gali vaidinti rolę ir strateginiuose klausimuose.

   Youngeris rašo, kad minibombos galėtų sunaikinti karinius objektus nekeldamos didelės grėsmės civiliams gyventojams. Su juo nesutinka organizacijos "Fizikai už socialinę atsakomybę" narys Martinas Butcheris. Jis sako, jog egzistuoja tikimybė to, kad bomba gali nepataikyti į bunkerį, be to jos sprogimo sukelta radiacija nužudys daugybę žmonių, ypač jei taikinys bus netoli tankiai gyvenamų vietų.


Mokslo įdomybės