Kita moderniosios architektūros banga galbūt turės daugiau bendro su kaulais ir stuburu nei su plytomis ir betonu. Du britų architektai sako, jog iš dirbtinių kaulų būtų lengviau nei iš tradicinių konstrukcijų projektuoti milžiniškas arkas, tiltus ir sienas. Siekdami įrodyti savosios idėjos gyvybingumą jie jau suprojektavo keletą statinių, tame tarpe ir tiltą.

   Batho universitete dirbantys architektai Chrisas Williamsas ir Emma Nsgube tvirtina, kad gamtoje daugelis problemų, su kuriomis tenka susidurti architektams yra išsprendžiamos kaulų ir skeletų. Jie laiko apkrovas ir padeda susidoroti su įtampomis. Williamsas sako, kad skeletas yra kur kas efektyvesnis už bet kurią žmogaus sukurtą struktūrą.

   Tačiau kaulų forma yra netaisyklinga, todėl juos labai sunku įterpti į pastatus. Todėl Williamsas ir Nsgube sukūrė matematinį modelį, rodantį kaip kurti į kaulus panašias pageidaujamos formos struktūras. Jie atrado, kad visą sudėtingo statinio formą galima aprašyti gana paprasta lygtimi.

   Viso tilto projektavimas pasirėmus vienintele lygtimi gali turėti rimtų pranašumų. Tradiciniuose tiltuose dažnai rasime daug skirtingas mechanines savybes turinčių komponentų. Kartais yra sunku atspėti, kaip visi šie komponentai elgsis tuomet, kai sudarys vieną statinį. Šiemet tai savo kailiu pajuto Londone atidaryto Tūkstantmečio tilto, pradėjusio pavojingai svyruoti juo pradėjus eiti žmonėms, statytojai. Kai naudojama viena lygtis, tiltą bus paprasčiau apskaičiuoti.

   Be to Williamso "kauliniuose" statiniuose yra tam tikro žavesio, kurio trūksta tradicinėms konstrukcijoms. Bet architektai mano, kad iki pradedant juos statyti, reikia patikrinti, kaip jie atlaikys tokias apkrovas, kokių nepasitaiko kūne.