Mobilieji telefonai yra uždrausti, bet avialinijų keleiviai gali kiek nori naudotis savo nešiojamais kompiuteriais. Ar iš tikrųjų pastarieji yra saugesni už pirmuosius?

   Iš tikrųjų, mobilieji telefonai nekelia ypatingos grėsmės skrydžiams - taip bent mano saugos sistemų teoretikai. Jie spėja, kad, uždrausdamos skambinti iš lėktuvo, aviakompanijos paprasčiausiai nori priversti jus naudotis brangiomis jų pačių korinio ryšio sistemomis.

   Praėjusį mėnesį JAV Kongreso pakomitetis buvo sukvietęs oro linijų ir valstybinių organizacijų atstovus į šiam klausimui skirtą konferenciją. Kongresmenai šioje konferencijoje sužinojo, kad telefonai išties kelia pavojų, nors ir labai nedidelį, skrydžio saugumui.

   Atrodytų, kad tokia išvada pateisina britų teismo elgesį su naftos verslovių darbininku NeiluWhitehouse iš Mančesterio (Anglija), kuris pernai vasarą buvo nuteistas metams kalėti už tai, kad grįždamas namo lėktuvu iš Madrido atsisakė išjungti savo mobilųjį telefoną. Nors jis nedarė nieko kito, kaip surinkinėjo žinutę, kurią ruošėsi pasiųsti lėktuvui nusileidus, o ne skambino, teismas nutarė, kad šiais savo veiksmais jis sukėlė grėsmę skrydžio saugumui.

   Potencialių problemų čia, be abejo, yra. Modernūs oro laineriai yra prikrauti elektronikos prietaisų, valdančių lėktuvą ir atsakančių už navigaciją ir ryšį. Kiekvienam šiam prietaisui yra keliami griežti reikalavimai: jie privalo nespinduliuoti į išorę ir netrukdyti kitų lėktuvo prietaisų darbui. Keleivių asmeniniai elektronikos prietaisai ne visuomet tenkina tokius reikalavimus. Lėktuvo viduje esančių prietaisų spinduliuotė be to gali trukdyti ir išorėje esančių jautrių antenų darbui.

   Iš oro linijoms priklausančių sistemų telefonų, kurie sukonstruoti taip, kaip ir kiti lėktuve įrengti prietaisai, galima paskambinti ir skrendant, bet už minutę tokio pokalbio teks sumokėti fantastišką 6 dolerių kainą. Šių telefonų signalai yra spinduliuojami iš specialios, lėktuvo gale įrengtos antenos.

   Nepaisant to, kad buvo atlikta visa eilė specialių tyrimų, nei kompanijoms Boeing ir Airbus, nei įvairioms vyriausybinėms agentūroms iki šiol nepavyko rasti aiškių įrodymų to, jog mobilieji telefonai ir kiti asmeniniai elektronikos prietaisai sukelia kokių nors problemų lėktuvo įrangai.

Jokios įtakos

   "Mes atlikome savus tyrimus. Mes nustatėme, kad mobilieji telefonai iš tikrųjų neturi jokios įtakos navigacinės sistemos veikai", sako Mariana Greczyn, kompanijos Airbus Industries atstovė spaudai. Ji sako, kad ta pati išvada tinka ir kitoms svarbiausiosioms sistemoms. Vienintelis Airbus tyrimų radinys yra tai, kad "kartais, keleiviui pradedant ar baigiant pokalbį, pilotas girdi savo ausinėse labai silpną pyptelėjimą."

   Iki šiol geriausias priešingas liudijimas buvo pateiktas pernai Britanijos Civilinės aviacijos agentūros CAA ataskaitoje. Šios agentūros mokslininkai generavo korinį telefono ryšį atitinkančius signalus dviejuose Boeing lėktuvuose. Jie padarė išvadą, kad ši spinduliuotė gali sukelti tokios galios ir dažnio signalus, kurie neįtakos naujausiųjų prietaisų, bet viršys 1984 m. nustatytą saugos ribą, todėl gali paveikti kurį nors iš lėktuve esančių senesniųjų prietaisų. Tai neliečia svarbiausiųjų sistemų, pavyzdžiui, navigacijos ir skrydžio valdymo įrangos. Bet ir tie prietaisai, kurių parodymai gali būti paveikti, pavyzdžiui, dūmų detektoriai ar kuro lygio indikatoriai, jeigu jie ims rodyti neteisingai, lėktuvo įgulai gali sudaryti papildomų problemų.

   Daugelyje lėktuvų iki šiol stovi įranga, atitinkančių senuosius standartus. CAA ataskaita neįrodo, kad ši įranga signalų paveikta iš tikrųjų išeis iš rikiuotės, bet tik sako, kad toks pavojus yra.

   1996 m. JAV Federalinės aviacijos administracijos FAA pasamdyta konsultacinė firma RTCA atliko bandymus ir parodė, kad galimų asmeninių elektronikos prietaisų sukeliamų problemų tikimybė yra nedidelė. Nepaisant to, firma rekomendavo uždrausti tuos prietaisus naudoti kritiškais skrydžio momentais, pavyzdžiui, lėktuvui kylant ar leidžiantis. RTCA nebandė mobiliųjų telefonų, bet vis tiek rekomendavo uždrausti juos naudoti viso skrydžio metu.

   Marshallas crossas, firmos MegaWave Corporation prezidentas, mano, kad, jeigu jau yra pasirinkta " atsarga gėdos nedaro" politika, tai ją reiktų taikyti nuosekliau. Kodėl yra uždrausti mobilieji telefonai, o niekas net nesiruošia uždrausti nešiojamų kompiuterių? "Kaip ir visais kitais gyvenimo atvejais čia persipina truputis techninių, truputis ekonominių ir truputis politinių priežasčių," sako Crossas.

   Jo kompanija 1998 m. parengė FAA užsakymu ataskaitą, kurioje nurodė, kad yra įmanoma sukurti tokią įrengtą sistemą, kuri pati aptiktų, ar lėktuve nėra pavojingus signalus spinduliuojančių prietaisų. Bet asmeniškai Crossas yra įsitikinęs, kad mobilieji telefonai realios grėsmės nekelia. "Reikia labai didelės fantazijos, kad sugalvotum, kaip mobilusis telefonas galėtų pradėti maišyti lėktuvo sistemoms", sako jis.

   Mobilieji telefonai spinduliuoja 450, 900 ir 1800 MHz diapazonų selektromagnetines bangas. Kadangi joks svarbesnis lėktuvo prietaisas tokių dažnių signalų nenaudoja, tarpusavio sąveikos galimybė yra labai maža.

   Kompiuterių ir elektroninių žaidimų naudojimas Crosso nuomone kelia kur kas daugiau rūpesčių. Jie gali generuoti labai stiprius signalus tokiais dažniais, kurie iš tiesų gali veikti lėktuvo elektroniką, ypač jeigu prie kompiuterio yra prijungta pelė (jos laidas tampa antena) ar jeigu yra pažeistas tų prietaisų ekranavimas. Tuo tarpu kai kurios oro linijos netgi planuoja krėslų atlošuose įrengti jungtis nešiojamiems kompiuteriams.

   Įrodymų, kad kai kurie asmeniniai elektronikos prietaisai gali veikti sistemas netrūksta. Vieno skrydžio metu įgula pastebėjo, kad išsijungė autopilotas. Ištyrę reikalą jie nustatė, kad problema kilo dėl įjungto vieno keleivio nešiojamo kompiuterio. Jie galėjo stebėti kaip, įjungus keleivio kompiuterį išsijungia autopilotas. Boeing nusipirko tą kompiuterį, atidavė kompanijos laboratorijoms ir netgi išbandė jį lėktuve be keleivių. Bet, kaip ir kitais aprašytais sąveikos atvejais, technikams nepavyko pakartoti ankstesnio efekto.

   Tačiau kai kurie inžinieriai, pavyzdžiui, Bruce Donhamas iš Boeing sako, kad paprasčiausias sveikas protas nurodo mums, kad telefonai yra pavojingesni už nešiojamus kompiuterius. "Stipriai spinduliuojantis prietaisas niekad nebus toks saugus, kaip prietaisas, kuris nėra numatytas skleisti spinduliuotę", sako jis. Bet daug ekspertų vis tiek mano, kad drausti skrydžio metu naudoti mobiliuosius telefonus, jei nėra draudžiami nešiojami kompiuteriai yra nelogiška.

Pavojingi signalai

   Negana to, šis klausimas yra kiek komplikuotesnis. Reikalas nesusiveda vien į galią ir dažnį. Pakilęs į orą lėktuvas maudosi ištisoje savo paties ir ant žemės esančių prietaisų skleidžiamų laukų sriuboje. Pilotų kabinoje įrengti prietaisai, ypač tie, kurie patys generuoja stiprius signalus, gali būti sunkiai nuspėjami, nustelbti kitus signalus arba, pavyzdžiui, sukurti nenumatytus harmoninius signalus, kurie gali pertraukti sistemų veiką.

   Nežiūrint birželio mėnesį JAV Kongrese vykusio klausymo, atrodo, jog niekas nėra rimtai nagrinėjęs, kaip būtų galima išspręsti technines problemas ir leisti keleiviams kalbėti jų telefonais. Matyt dėl to, kad niekas, išskyrus pačius korinio ryšio telefonų vartotojus, daug nelaimėtų, jei skrendant būtų leista naudotis telefonais. Net ir mobiliojo telefono kompanijos to ypatingai netrokšta. Joms neramu dėl problemų, kurios kiltų kuomet tie patys lėktuve esančių telefonų signalai pasiektų daug jų tinklo bazinių stočių iškart. Todėl, pavyzdžiui, JAV, jei FAA taisyklės ir nedraustų ore naudoti telefonų, tą padarytų Federalinė komunikacijų komisija.

   Problemas galima išspręsti pagerinus oro lainerių elektronikos ekranavimą arba įrengus detektorius, įspėjančius įgulą apie pavojingo lygio signalus. Bet Crossas skundžiasi, kad nei FAA, nei gamintojai tam nerodo jokio dėmesio.

   Taigi, nepaisant kongresmenų įtarimų bei atsitiktinių susierzinusių (arba įkalintų) abonentų, toliau bus tęsiama "atsarga gėdos nedaro" politika. Kol nebus įtikinamų įrodymų, kad tarptautinė keleivinės aviacijos pramonė susimokė prieš savo keleivius, pavėluoti telefono skambučiai liks maža kaina už kad ir nedidelį skrydžio rizikos padidėjimą.

   Bet jūs ir toliau galite skrisdami naudotis savo asmeniniu kompiuteriu. Kol taip yra, oro linijos vargu ar gali tvirtinti, kad jų veiksmuose vyrauja logika.