Praėjus beveik 25 metams po to, kai fizikai numatė neįprastą sąveiką tarp atomų branduolių ir elektronų, šį reiškinį pagaliau pavyko užregistruoti eksperimentiškai. Naujieji duomenys gali pakeisti mūsų supratimą apie tai, kaip supernovų viduje susidaro sunkieji elementai.

   Normaliomis sąlygomis tarp mažų energijų elektronų debesėlio atomuose pasaulio ir didelės energijos pasaulio, kuriame randasi tų atomų branduoliai, yra neįveikiama praraja. Elektronai spinduliuoja arba sugeria mažos energijos fotonus, atitinkančius infraraudonasias, matomas arba ultravioletines šviesos bangas, tuo tarpu branduoliai išmeta materijos daleles, Rentgeno arba gama spindulius, kurių energija yra tūkstančius kartų didesnė.

   Bet tam tikruose branduoliuose, esant labai specifinėms sąlygoms elektronų ir branduolių energijos lygmenys tiksliai sutampa. Fizikai prognozavo, kad tada, kai tai įvyksta, sužadintieji elektronai gali prie progos permesti savo energiją branduoliui. Šis procesas yra vadinamas elektroniniu branduolių sužadinimu arba NEET (nuclear excitation by electronic transition). Japonų mokslininkams iš Tsukubos instituto pirmiesiems pavyko jį pamatyti eksperimentiškai.

   Jie švietė Rentgeno spinduliais į aukso foliją. Rentgeno spinduliai išmuša elektroną iš energetiškai žemiausio aukso elektronų sluoksnio. Po to į atsiradusią tuščią būseną krinta didesnės energijos elektronas, atiduodantis savo perteklinę energiją. Mokslininkai nustatė, kad vieną kartą iš 20 milijonų ši energija tenka branduoliui. Branduolyje energija yra laikoma kelias nanosekundes, o po to vėl yra perduodama elektronų debesėliui ir iš atomo yra išmušamas dar vienas elektronas.

   NEET vyksta tik tuomet, kai branduolys gali sugerti tiksliai tokią pat energiją, kokią gali prarasti krintantis elektronas. Kadangi šis procesas įtakoja branduolių sužadinimo trukmę, jis galėtų paveikti įvairių izotopų, atsirandančių supernovų gelmėse, santykį.