Ta pati priežastis, kuri daro Internetą patikima, daugybę atsitiktinių pažeidimų atlaikančia sistema, gali būti panaudota protingo užpuoliko, tą sistemą nutarusio sugriauti. Anot žurnale "Nature" paskelbto matematinio modelio, Interneto mazgams atsijungiant atsitiktinai tai nepakenks viso Voratinklio darbui netgi ir tuomet, kai jų nebeveiks net 18 proc. Tuo tarpu užpuolikui atakuojant pačius svarbiausiuosius mazgus, Internetas greitai subyrės į vienas nuo kito atskirtus fragmentus ir nustos veikti.

   Tinklai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: eksponentiškuosius ir mastelio neturinčius. Eksponentiniame tinkle visi mazgai yra sujungti su kitais maždaug tokiu pat skaičiumi jungčių, o mastelio neturinčiuose - daugelis mazgų teturi vos po keletą jungčių, bet kai kurie mazgai jų turi labai daug. Internetas priklauso antrajai tinklų kategorijai, todėl keli jo stuburą sudarantys kompiuteriai turi labai daug jungčių.

   Notre Dame universiteto iš Indianos valstijos mokslininkai sukūrė abiejų rūšių tinklų kompiuterinius modelius ir tyrė, kaip sandara veikia tinklo patikimumą. Kuomet atsitiktinai išjungiami eksponentinio tinklo mazgai, tinklo darbo kokybė pradeda sparčiai blogėti. Šiuo atveju visi mazgai yra vienodai svarbūs. Kuomet atsitiktinai išjunginėsime mastelio neturinčio tinklo mazgus, jų galima prarasti gana daug, o tinklas vis tiek veiks. Daugelis šių mazgų nėra labai svarbūs.

   Tačiau, kuomet modeliuojant buvo šalinami daugiausia jungčių turintys mazgai, antrosios rūšies tinklas greitai subyrėdavo į fragmentus. Tokiam užpuolimui eksponentinis tinklas, neturintis akivaizdžiai silpnų taškų, buvo kur kas atsparesnis.

   Aišku, apie silpnąsias tinklo vietas puikiausiai žino ne tik užpuolikai, bet ir jo gynėjai. Mastelio neturinčioje sistemoje visuomet yra žinoma, kurie mazgai yra patys svarbiausi, todėl juos stengiamasi ypač gerai apsaugoti.