Tegul arkliai galvoja - jų galvos didesnės, sakoma viename liaudies posakyje. Iki šiol daugumoje mokslinių tyrimų būdavo patvirtinamas sąryšis tarp smegenų dydžio ir inteligentiškumo. Netgi ir tariamas moteriškos lyties atsilikimas dažnai yra grindžiamas aiškinimu, jog moterų smegenys yra mažesnės nei vyrų. Bet dabar antropologo P. Thomas Schoenemanno iš Filadefijos universiteto (JAV) vadovaujama grupė tvirtina, kad visi šie ankstyvesnieji tyrimai buvo klaidingi.

   Tiesa, niekas negali paneigti, jog šimpanzės smegenys sveria apie 400 g, o žmogaus - 1400 g ir kad per pastaruosius tris milijonus metų hominidų smegenų dydis išaugo tris kartus. Bet didesni smegenys ne būtinai turi reikšti, kad tas žmogus yra protingesnis. Schoenemannas mano, kad iki šiol tyrimuose būdavo prastai atskiriama aplinkos ir genetinių faktorių įtaka. Įmanoma, kad aplinkos poveikis įtakoja ir smegenų dydį, ir inteligentiškumą, todėl didesnį IQ gali lemti ne smegenų dydis, bet kiti, negenetiniai faktoriai.

   P. Thomas Schoenemannas ir jo kolegos, stengdamiesi kuo labiau sumažinti aplinkos įtaką, palygino 36 seserų porų testų rezultatus. Be to magnetinio rezonanso tomografo pagalba jie išmatavo visų jų smegenų dydį. Tiesa, pasirodė, kad tų didesnius smegenis turinčių šeimų nariai su testais susidorojo šiek tiek geriau už kitus. Bet vienoje šeimoje, taigi tarp asmenų, gyvenančių panašioje aplinkoje, tokios koreliacijos nėra. Iš to daroma išvada, jog inteligentiškumą daugiau įtakoja ne smegenų dydis, o aplinkos faktoriai.