Žmogaus genomo projekte HUGO (Human Genome Project) triūsiantiems mokslininkams prireikė daugiau nei dešimtmečio, kol jie sugebėjo į vieną eilutę sudėlioti 24 skirtingas žmogaus chromosomas, o kita mokslinė grupė jau žada dar vieną didelį žingsnį į priekį. Jie parodė, jog yra įmanoma sukurti dirbtines chromosomas, kuriose įrašyta genetinė informacija vėliau būtų perduodama iš kartos į kartą. Panaši technologija leistų gydyti pacientus, papildant jų ląsteles naujomis chromosomomis, kurios priverstų organizmą gaminti specialius gydomuosius baltymus ir veiktų visiškai nepriklausomai nuo mūsų natūralių chromosomų. Gali būti, jog šios papildomos chromosomos netgi leis išgydyti paveldimas ligas, nors šiuo atveju tektų susidurti su tabu, draudžiančiu žmogaus genų terapiją.

   Viso to pagrindas buvo padėtas Kanados biotechnologijos kompanijos atliktuose eksperimentuose su gyvūnais. Straipsnyje, kurį paskelbė Deborah Co ir jos kolegos iš "Chromos Molecular Systems", pirmą kartą aprašoma pelė, be jokio pastebimo kenksmingo poveikio perdavusi tokią chromosomą trims savo palikuonių kartoms. Co eksperimentai įrodo, kad kiekvienos kartos pelės turėjo naująją chromosomą, kuri visuomet pasilikdavo aktyvi. Chromosomoje buvo įterptas genas, gaminantis beta galaktosidazę - baltymą-žymeklį, pamėlynuojantį veikiant tam tikriems chemikalams.

   "Chromos" grupė sukūrė būdą, leidžiantį įterpti genus į satelitinę DNR. Šis būdas leidžia įterpti po kelias to pat geno kopijas, o patys implantuotieji genai yra žymiai didesni nei tie, kuriuos pavykdavo persodinti iki šiol egzistavusiais DNR keitimo būdais. Kartą pakeitus chromosomą, vėliau ji dauginsis šimtus ir tūkstančius kartų. Kompanijos tvirtinimu pagaminamo baltymo kiekis auga didėjant įterptųjų geno kopijų skaičiui, o pati chromosoma neįtakoja natūralių chromosomų veiklos, taigi šis metodas yra saugesnis nei tiesiogis genų įterpimas į organizmo- šeimininko DNR.

   Kadangi kompanija ruošiasi parduoti savo akcijas Kanados biržoje, ji uždraudė savo bendradarbiams bendrauti su žiniasklaida. Bet visuomenei skirtame prospekte "Chromos" sako planuojanti įterpti chromosomas į naudingus baltymus fermentuojančias ląsteles bei genetiškai pakeisti gyvulius taip, kad jie su savo pienu pagamintų vertingus baltymus. Ji jau išvedė peles, turinčias geną, gaminantį gydantį antikūnį.

   "Chromos" kartu su Amsterdamo universiteto medicinos centru vykdo bendrą projektą, kurio metu bando dirbtines chromosomas, gaminančias reumatoidinio artrito simptomus palengvinantį baltymą. Grupė implantuoja chromosomas į artritu sergančių žiurkių ląstelių kultūrą, o vėliau injektuoja tas ląsteles į žiurkės sąnarius. Jei sistema pasiteisins žiurkėms, vėliau bus pradėti bandymai su žmonėmis.