Vėjo turbinos - šie ekologiški, bet labai gadinantys kaimo peizažą įrenginiai, dabar galės būti statomos toli jūroje arba aukštai kalnuose. Tai padaryti padės naujas švedų išradimas.

   Tradicinėse vėjo turbinose besisukančios mentės per veleną yra sujungtos su viduje esančiu generatoriumi. Tą generatorių paprastai reikia sukti dideliu greičiu, todėl velenas yra pagreitinamas nuo 18 apsukų per minutę iki 1500 panaudojus krumpliaračius. Pastarieji yra brangūs ir gali greitai susidėvėti, todėl turbinos turi būti įrengiamos ten, kur jas būtų patogu prižiūrėti.

   Tai nėra vienintelis jų trūkumas. Vėjo generatorių sukuriama įtampa yra per maža elektros energijos perdavimui didesniu nuotoliu. Sukuriamos kintamosios srovės įtampa yra pakeliama naudojant transformatorių, bet net ir tai visiškai problemos išspręsti negali. Kintamoji elektros srovė linkusi tekėti paviršiniu laidų sluoksniu, todėl padidėja laidų varža ir daugiau energijos prarandama dėl šiluminių nuostolių. Dėl viso to šiuolaikinių vėjo turbinų labai toli nuo kranto statyti negalima.

   Dabar Matsas Leijonas iš švedų kompanijos ABB sukonstravo turbina, kuri, jo nuomone, padės šias problemas įveikti. Vietoje mažo generatoriaus, besisukančiu dideliu greičiu, Leijono turbinoje "Windformer" yra didelis rotorius, apsuptas daug pastovių magnetų, veikiantis net ir tuomet, kai mentės sukasi lėtai - taigi jam nereikia krumpliaračių pavaros. Leijono generatorius taip pat sukuria aukštą įtampą, todėl transformatoriaus irgi galima atsisakyti. Kai komponentų mažiau, įrenginys tampa patikimesnis ir jo priežiūrai prireiks mažiau sąnaudų. Be to, atsisakius pavaros ir transformatoriaus, turbinos efektyvumas padidėja apie 20 procentų.

   Be to Leijonas pagalvojo ir apie tai, kaip geriau perduoti energiją dideliu nuotoliu. Kintamoji srovė yra išlyginama ir paverčiama pastoviąja, kurią vėliau galima perduoti ilgu aukštos įtampos kabeliu. Taigi, vėjo turbinos energiją dabar galima perduoti net 100 km nuotoliu.