Nemažą susidomėjimą Didžiojoje Britanijoje sukėlė nauji archeologų radiniai. Jie liudija, kad didžiausias Anglijos priešistorinis monumentas Stonehedge būdavo oficialių egzekucijų ar net ritualinio žmonių aukojimo vieta dar ir pirmajame tūkstantmetyje po Kristaus gimimo, tai yra net 1500 m. po to, kuomet, anot likšiolinės nuomonės, ši vieta buvo visiškai žmonių apleista. Radiniai įrodo, jog 4500 m. senumo akmens amžiaus šventykla išlaikė savo religinę ir simbolinę reikšmę dukart ilgiau, nei archeologai iki šiol manė.

   Iki pastarojo meto mokslininkai neigė bet kokį Stonehedge ryšį su senųjų keltų žyniais druidais. Dabar atsirado įrodymų, kad druidai galėjo šioje šventykloje aukoti žmones.

   Aukų liekanas aptiko vienas žymiausiųjų Stonehedge kasinėtojų ir žinovų Michael Pitts. Jis pakartotinai ištyrė skeletą, atkastą dar 1923 m. Pastaruosius 60 metų visi manė, kad šis skeletas buvo sunaikintas vokiečiams bombarduojant Londoną Antrojo pasaulinio karo metais, bet Pitts aptiko jį sveikutėlį Londono gamtos istorijos muziejaus saugyklose. Pasirodė, kad skeletas iš pat pradžių buvo datuojamas pirmuoju tūkstantmečiu, tik šie duomenys niekuomet nebuvo paskelbti.

   Dabar Pitts kruopščiai ištyrė skeletą ir nustatė, kad jis priklausė 35 metų amžiaus, 160 cm ūgio vyrui, mirusiam dėl to, kad jo galva buvo atskirta nuo kūno aštriu kardu. Buvo pasiūlyti trys galimi aiškinimai: tai galėjo būti keltas, kurį nužudė romėnų kareiviai, anuomet įsibrovę į Didžiąją Britaniją, ritualinė žmonių auka, atlikta druidų, ar, galiausiai, nusikaltėlis, nuteistas mirtimi gerokai vėliau.