Aplinkui tvyro baisi smarvė: čia nėra kanalizacijos, o lauko tualetai perpildyti. Gatvelės yra per siauros, kad jais pravažiuotų komunalinių tarnybų sunkvežimiai. Trys ketvirčiai milijono žmonių susigrūdę maždaug 100 ha plote - mažesniame už Vilniaus Žvėryną.

   Toks vaizdas sutiks jus, jei nuvyksite į Kiberą - didžiausią Kenijos sostinės Nairobio lūšnynų rajoną. Visos tarptautinių organizacijų pagalbos agentūros daugiausiai dėmesio kreipia sociologijai, bet Kiberos gyventojams svarbiau yra ne ji, o kanalizacija ir kitos paprastos technologijos.

   Būtent taip stengiasi padėti lūšnynų gyventojams airis JT konsultantas manus Coffey ir jo grupė, kurios veikla yra aprašoma naujausiame žurnalo "New Scientist" numeryje. Coffey bando čia įdiegti prietaisą, vadinamą Vacutugu. Jis primena pramoninį dulkių siurblį, sukryžmintą su didele vejapjove - grubiai kalbant, jis tuo ir yra. 6 kW Hondos variklis varo jį apie 5 km/h greičiu ir leidžia susiurbti išvietės turinį į 500 l talpos cisterną, kuri vėliau yra ištuštinama artimiausiame miesto kanalizacijos rinktuve. Vacutugas yra pakankamai siauras ir manevringas, todėl gali išsisukti ir pačiose siauriausiose Kiberos gatvelėse.

   Nors ši iniciatyva gimė pagalbos agentūroje, dabar čia nebėra jokios labdaros. Namų savininkai sumoka už Vacutugo paslaugas. Dabar už vieno tualeto išvalymą mokama apie 4 svarus - apie 25 litus, todėl, išvalydama po dešimt tualetų per dieną, Vacutugą prižiūrinti keniečių tarnyba neblogai uždirba. Kadangi verslas pelningas, Vacutugas visuomet yra pataisomas, kai atsiranda koks defektas.

   Vacutugas yra geras pavyzdys to, ko labai reikia pagalbos agentūroms: inovacinių technologijų, galinčių pagerinti pasaulio neturtingųjų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Coffey sukurtoji mašina jau dirba Bangladešo sostinėje Dakoje ir Vietnamo mieste Haifonge.

   Patys lūšnynai dažnai būna inovacijų židiniai. Kenijoje, kur nacionalinis elektros tiekimo tinklas negali pasiekti viso krašto, mažiausiai 150 000 namų yra įsirengę saulės elementus. Jie krauna automobilinius akumuliatorius, kurie, savo ruožtu, maitina televizorius, radijo aparatus ar apšvietimo lemputes.

   Kita inovacijų sfera yra statybinės medžiagos. Filipinų Cebu mieste vietiniai gyventojai išmoko statybų blokus gaminti iš žemių. O Bankoko vargšai Tailande susikonstravo nešiojamus šaligatvius, kuriuos galima išskleisti purvyne, o perėjus jį pasiimti su savimi.

   Kitame dideliame Nairobio lūšnyne Korogocho, esančiame netoli didelio savartyno, vietiniai kunigai įkūrė antrinių žaliavų perdirbimo centrą. Jau dešimtį metų jie padeda užsidirbti šiukšlėse besikapstantiems žmonėms. Iš šiukšlių yra gaminamas kompostas, o miesto gamykloms centras teikia stiklo ir metalo atliekas. Be to centro darbuotojai susikonstravo mašiną, iš makulatūros gaminančią kuro briketus. Makulatūra yra susmulkinama, išmirkoma, sumaišoma su pjuvenomis ar kavos pupelių lukštais, suspaudžiama ir išdžiovinama saulėkaitoje. Kasdien dirbtuvės pagamina po 2000 briketų, kurie vėliau parduodami aplinkiniams gyventojams.

   JT agentūros Nairobyje bendradarbis Grahamas Alabasteris sako, kad pagalbos savanoriai turėtų išmesti visas savo instrukcijas ir vystymosi teorijas. Pasaulio lūšnynams dažniausiai reikalinga pati paprasčiausia technologija. Tik tokiu būdu galima realiai palengvinti neturtingųjų gyvenimą.