Nors dažnai padejuojama dėl to, kad visuomenė "kvailėja", žmonių intelekto testų IQ duomenys, surinkti daugiau kaip 20 pasaulio šalių, įskaitant Braziliją bei Kiniją, liudija, kad nuo ketvirtojo XX a. dešimtmečio kiekviena karta būdavo, tiesą sakant, gudresnė už prieš ją buvusią. Anglų žurnalas "New Scientist" stengiasi išsiaiškinti, kas čia teisus.

   Minėtąjį IQ augimo efektą pirmasis 1984 m. pastebėjo naujazelandietis James Flynnas. Flynnas nustatė, kad išsivysčiusiųjų šalių to paties amžiaus vaikų IQ vidutiniškai kiekvieną dešimtmetį padidėja 3 taškais. Bet dabar jis sako, kad ši tendencija ėmė stiprėti. Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje to paties amžiaus vaikų IQ per dešimtį metų padidėdavo net po 3,5 taško.

   Šito "Flynno efekto" paaiškinimo galima ieškoti pagerėjusioje vaikų mityboje, sveikatos apsaugoje; be to vaikai auga supami labiau vaizdais paremtoje kultūroje. Be to vidutinio vaikų inteligentiškumo padidėjimo priežastimi gali būti ir šeimų mažėjimo tendencija - kai vaikų šeimoje yra mažiau, jiems tenka didesnis tėvų dėmesys.

   Daug žmonių išvis nelinkę pripažinti intelekto testų rezultatų. Jie sako, kad šis tariamas didėjimas tik teparodo, jog visi panašaus pobūdžio IQ testai neturi nieko bendro su realiu pasauliu. Bet kitas edukologas, Robertas Howardas iš Naujojo Pietų Velso universiteto Sidnėjuje (Australija) sako turįs ir įrodymą "iš realaus pasaulio", kad kiekviena jauna karta yra gudresnė už prieš ją buvusią. Jis, pavyzdžiui, nurodo, kad jaunimas vis labiau dominuoja šachmatuose - žaidime, reikalaujančio protinių, o ne fizinių sugebėjimų. Howardas sako, kad jauniausio šachmatininko, kuriam buvo suteiktas didmeistrio vardas, amžiaus rekordas, pasiektas 1958 metais, laikėsi labai ilgai. Po 1991 metų šis rekordas jau buvo gerintas net keturis kartus ir dabar tėra 14 metų ir 17 dienų. Tuo tarpu kita studija rodo, jog nuo 1919 iki 1991 m. mokykliniai vadovėliai vis paprastėjo ir paprastėjo, todėl kyla įtarimas, jog vieną kitą keičiančių kartų intelekto didėjimas yra ne tiek švietimo sistemos tobulėjimo rezultatas, kiek pasekmė to, kad mūsų kasdieninis gyvenimas darosi sudėtingesnis.

   Iš tiesų, tie protiniai sugebėjimai, kurie yra vienaip ar kitaip susiję su mokymu: aritmetika, bendrosios žinios ar vaiko naudojamas žodynas, taip sparčiai kaip bendri IQ testų rezultatai negerėjo. Be to nuo ketvirtojo iki aštuntojo dešimtmečio labiausiai pagerėjo šešiamečių ir jaunesnių vaikų intelekto testų rezultatai, todėl, jei švietimo sistema, su kuria būtent tokiame amžiuje vaikai ir susiduria, ir turėjo kokią įtaką, tai tiktai varžydama jų intelekto potencialą.

   Intelektas yra kartais apibrėžiamas kaip sugebėjimas susidoroti su sudėtingais dalykais. Dabar vaikai susiduria su pasauliu, kuris aiškiai yra kur kas sudėtingesnis, nei pasaulis buvo tuomet, kai vaikais buvome mes. Gyvenimas sudėtingėja, tik mūsų švietimo sistema, vis dar naudojanti praėjusio šimtmečio metodus, nuo jo vis daugiau atsilieka.