Iki tol nepaliestame Makedonijos karalių kape, atrastame 1977 m., buvo labai rafinuoto skonio auksinių dirbinių. Dabar jie yra svarbiausias Salonikų archeologijos muziejaus eksponatas, o greta kabančioje lentelėje parašyta, kad dirbiniai aptikti Pilypo II, Aleksandro Didžiojo tėvo kape.

   Bet vienas graikų antropologas dar kartą ištyrė kape rastus griaučius ir prieš porą savaičių paskelbė, kad jie priklauso ne Pilypui II, o Aleksandro įbroliui Pilypui III. Nors Pilypas III nėra tiek garsus kaip jo tėvas, tai nei kiek nesumažina lobio vertės. Antonis Bartsiokas iš Žmogaus evoliucijos instituto Graikijos mieste Vouloje mano, kad Pilypas III paveldėjo dalį Aleksandro turtų.

   Kuomet kapas buvo pirmąkart atvertas, jame rasti du skeletai: vyro ir moters. Prie akiduobės likusios žaizdos žymė leido vyrą identifikuoti kaip Pilypą II. Šis karalius gyvas būdamas daug kariavo ir 354 m. pr. Kr. - 18 metų iki tol, kai jį nužudė sąmokslininkai, viename mūšyje prarado akį kai į ją pataikė strėlė.

   Tiesą sakant vyro griaučiuose neaptikta jokių žaizdų pėdsakų. Tik kaukolėje, netoli dešinės akies buvo rasti iškilimas ir griovelis, kurį pirmieji tyrinėtojai palaikė strėlės palikta žyme. Kape jie taip pat aptiko dramblio kaulo statulėlės, tarp jų ir vaizduojančios Pilypą II bei Aleksandrą.

   Bet Bartsiokas tvirtina, kad iškilimas tėra normalus kaukolės nelygumas. Be to jis nerado jokių kaulo apie griovelį sugijimo žymių, todėl mano, kad kaulas tiesiog sutrūkinėjo kūną kremuojant. Be to, Pilypo II statulėlėje yra pavaizduotas randas prie dešiniosios akies, bet jis eina į priešingą pusę nei griovelis kaukolėje.

   Pilypas III tapo Makedonijos karaliumi po to kai 323 m. pr. Kr. Babilone mirė Aleksandras. Bet, skirtingai nuo savojo tėvo ir įbrolio, Pilypas III negarsėjo karo žygiais. Kai jis irgi žuvo nuo sąmokslininkų rankos 317 m. pr.Kr., pradžioje jis buvo palaidotas kaip paprastas žmogus ir tik po šešerių mėnesių jo kūnas buvo ekshumuotas ir sudegintas su karališkomis ceremonijomis.

   Svarbiausiu įrodymu tapo kremuotųjų kaulų būsena. Jeigu kaulai priklauso griaučiams, kurie buvo kremuojami tuomet, kai ant jų dar buvo mėsa - taip buvo Pilypo II atveju - jie susiraito ir turi gausybę iškreivintų trūkių. Bet sausai kremuotuose kauluose telieka nedideli tiesūs trūkiai. Bartsiokas tvirtina, kad kape rasti kaulai buvo kremuojami sausai, be mėsos.

   Jei Bartsiokas yra teisus, tuomet kai kurie kapavietėje rasti daiktai galėjo kadaise priklausyti Aleksandrui Didžiajam. Pavyzdžiui, kape rasti šarvai, pagaminti iš geležies ir aukso stebėtinai panašūs į tuos, kuriuos žymusis karvedys dėvi garsiojoje Pompėjos mozaikoje. Tuo tarpu Pilypo II archeologai matyt nebesuras. Tiesa, kasinėjimai vis dar tęsiami, bet atrodo, kad Graikijoje kapų vagys yra labai kruoščiai pasidarbavę.