Michaelis Hammeris nėra mokslininkas - save jis vadina senienų rinkiku. Jam priklauso firma "Hammer and Hammer Paleotek", kuri atlieka kasinėjimus. Firma verčiasi visiškai neblogai, nes kasmet kolekcininkams ir muziejams parduoda nemažai savo radinių. Suakmenėjusias dinozauro liekanas, kurių dėka šis mėgėjas pateko į garsiojo mokslinio žurnalo "Science" puslapius, Hammeris aptiko Pietų Dakotoje 1993 m.

   Neįprastai gerai išsilaikiusioje suakmenėjusioje dinozauro krūtinėje Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) mokslininkai pirmą kartą aptiko ištisą akmeniu virtusią dinozauro širdį. Pasitelkę kompiuterinę tomografiją jie nustatė, jog šis organas yra daugiau panašesnis į paukščių ar žinduolių, nei į šiuolaikinių roplių širdis. Paleontologas Dale Russelas mano, jog labai retai aptinkami suakmenėję minkštieji audiniai atsirado todėl, kad jie iškart po dinozauro žuvimo pateko į mažai deguonies turinčią aplinką, todėl buvo apsaugoti nuo sudūlėjimo.

   Prieš 66 mln. metų gyvenusio Thescelosaurus krūtinėje trimačiai kompiuteriniai vaizdai leidžia išskirti daugiau geležies turintį darinį, kuriame matyti dvi greta viena kitos esančios tuščios ertmės ir viena vamzdžio formos struktūra, primenanti aortą. "Tikriausiai šios ertmės yra širdies skilveliai," sako Russelas. Jei virš jų dar būta ir prieširdžių, tai juos skyrusios sienelės buvo tokios plonos, kad iškart suplyšo dinozaurui žuvus. Todėl mokslininkai mano, jog jų tiriamojoje širdyje iš viso buvo keturios kameros.

   Šiandien širdis su keturiomis kameromis ir vienintele aorta turi paukščiai ir žinduoliai. Keista, kad panašias labai išvystytas širdis turėjo ir dinozaurai. Iki šiol paleontologai manė, kad dinozaurų širdys veikiau buvo tokios, kokias turi ropliai. Šiuolaikiniai ropliai, išskyrus krokodilus, turi trijų kamerų širdis, kurių vienintelis skilvelis pumpuoja kraują ir į plaučius, ir į likusį kūną. Krokodilų širdies, turinčios dvi mažai teperskirtas kameras, sandara yra dar primityvesnė. Dėl tokios širdies sandaros iš roplių plaučių patenkantis deguonimi praturtintas kraujas yra maišomas su mažai deguonies turinčiu kūno krauju. Bendras deguonies kiekis kraujyje sumažėja, todėl sumažėja ir gyvūno aktyvumas.

   Jei dinozaurai turėjo modernesnes, panašias į paukščių ar žinduolių širdis, jų gyvenimo būdas galėjo būti žymiai aktyvesnis nei šiuolaikinių roplių. Širdyse, sudarytose iš dviejų skilvelių, dviejų prieširdžių ir vienos aortos, kraujas nesimaišo, todėl audiniai yra aprūpinami kokybišku, daug deguonies nešančiu krauju. Dėl šios priežasties paukščiai ir žinduoliai pasižymi intensyvesne medžiagų apykaita ir gali ilgesnį laiką būti aktyviais, tuo tarpu ropliai yra labiau linkę snūduriuoti.

   "Šiandien gyvūnai su tokia aukšta medžiagų apykaitos sparta dažniausiai yra šiltakraujai", sako Russelas. Taigi dvikojis Thescelosauras, mokslininkų pramintas Willo, išties galėjo irgi būti šiltakrauju. Kol kas nėra aišku, ar panašias širdis turėjo ir kiti dinozaurai. Willo, gyvenęs prieš milijoną metų iki išnykstant dinozaurams, buvo evoliucijonavęs jau labai toli nuo pirmųjų dinozaurų.

   Greta to, Williamo Garstka vadovaujami Alabamos universiteto mokslininkai neseniai pranešė pirmąkart išskyrę ir įvertinę trumpą dinozauro DNR molekulės fragmentą. Pasak jų, iš 65 mln. metų senumo triceratopo paimtas bandinys šimtu procentų sutampa su kalakuto DNR bandiniais. Sutapimas su kitų paukščių DNR bandiniais viršijo 94,5 proc. Tiesa pats Garstka abejoja, ar dinozaurai išties yra dabartinių paukščių protėviai.