Automobilių detalės, pagamintos iš vištųBeveik prieš dešimtmetį JAV paukštienos fabrikai paprašė Žemės ūkio departamento mokslininkų pagelbėti jiems spręsti svarbią aplinkosaugos problemą: kaip atsikratyti kasmet per visą šalį susidarančių dviejų milijonų tonų vištų plunksnų. Jie tikėjosi, jog mokslininkai pasiūlys kaip paspartinti biologinį plunksnų irimą jas užkasus į žemę. Bet chemikas Walteris Schmidtas žengė daug toliau - jis sukūrė antrinio perdirbimo technologiją, leisiančią iš plunksnų gaminti plastiko ar popieriaus dirbinius.
Išdžiovintos ir sterilizuotos plunksnos būdavo smulkinamos ir paduodamos į specialų cilindro formos įtaisą, sudarytą iš dviejų vamzdžių. Oro srautas traukė plunksnas cilindro viduriu, o atsiradę sukūriai priversdavo nuplėštas šakelių skaidulas keliauti tarpu tarp vamzdžių atgal. Kartą atskyrus vėtyklės skaidulas, jas galima įvairiai panaudoti. Schmidtas su kolegomis iš jų pagamino vystyklų užpildus, popierinius rankšluosčius ir vandens filtrus. Skaidulos buvo panaudotos plastikuose, popieriaus gamybos masėje ir, kartu su sintetiniu arba natūraliu pluoštu, tekstilėje. Jos gali pakeisti įvairius priedus, pavyzdžiui, stiklo pluoštą, naudojamas plastiko sustiprinimui. Iš plunksnomis užpildyto polietileno galima gaminti tvirtesnius indus ar automobilių išorės apdailos detales. Kitas chemikas, Atilla Pavlath, sugebėjo sulydyti plunksnų skaidulas į plonas polimerines plėveles. Pradžioje iš jų bus gaminami biologiškai suyrantys saldainių popierėliai. Plunksnų stiebai irgi nėra išmetami. Kompanija "Featherfiber Corp." sukūrė metodą, leidžiantį iš jų pagaminti aukštos kokybės baltymus, kurie yra suvirškinami net 90 procentų. Ši kompanija įsigijo teises į Schmidto patentus ir jau baigė įrengti plunksnų perdirbimo gamyklą. Tipiškas paukštynas per valandą duoda apie 5 tonas plunksnų, pakankamai daug, kad galėtų aprūpinti žaliava vieną plastiką gaminančią gamyklą. Jeigu JAV būtų perdirbamos visos plunksnos, iš jų būtų galima kasmet pagaminti virš 2 mln. tonų plastmasinių gaminių. |
|